Lietuvos tarpukario architektūra

Novatoriškas pasakojimas apie tai, kas sena, bet kartu ir nauja

Ištirti tarpukario architektūrą

1918 - 1929 m.

Žemaitės mokykla

Šviesos g. 15, Telšiai

1918

Lietuvių literatūros klasikės vardas gimnazijai suteiktas 1945 m., minint jos šimtąjį gimtadienį. Okupacijos metais čia sustiprintai buvo mokoma lietuvių kalbos. Gimnazija gali pasigirti įspūdingu mokinių sąrašu, kuriame – Vytautas Mačernis, Alma Adamkienė, Alfredas Bumblauskas ir daug kitų.

Sužinoti daugiau

Pastatas

Kęstučio g. 3, Telšiai

1920

Trijų aukštų raudonų plytų namas tuo metu turėjo gerokai išsiskirti iš aplinkos – ir šiandien iš abiejų jo šonų glaudžiasi daug kuklesni medinukai. Anksčiau čia veikė kino teatras „Džiugas“, o 2016 m. atidarytas atviras Vilniaus dailės akademijos Telšių Taikomųjų kultūros paveldo tyrimų ir konservavimo centras.

Sužinoti daugiau

Vytauto Didžiojo karo muziejus ir Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus

K. Donelaičio g. 64, Kaunas

1921

Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus kertinis akmuo pašventintas 1930 m., minint Vytauto Didžiojo mirties 500-asias metines, o į pastato pamatus atvežta žemių iš Gedimino kalno ir vietų, kuriose vyko Nepriklausomybės kovos.

Sužinoti daugiau

Antano Mončio namai – muziejus

S. Daukanto g. 16 / Kęstučio g. 17, Palanga

1921

Architektas Petras Lapė fasadui parinko ryškiai mėlyną spalvą: „Mano nuomone, medį dažyti reikia intensyvia spalva. Kodėl medį daryti panašų į tinką? Šio krašto gyventojai pastatus dažydavo pačių pasigamintais dažais, nes tik tokie atlaikydavo pajūrio klimatą.“, – žurnalistams yra sakęs P. Lapė.

Sužinoti daugiau

KTU centriniai rūmai

K. Donelaičio g. 73, Kaunas

1924

Šiam pastatui būdingos klasicistinės formos bei vyravusių bankų architektūros tendencijų bruožai. „Brangių įrengimų, visokių gipso pagražinimų ir ornamentų, nors ir puošiančių vidaus įrengimą, tačiau visuomet padedančių dulkėms laikytis, naujai pastatytuose Žemės banko namuose nėra“, - 1935 m. rašė „Lietuvos aidas“.

Sužinoti daugiau

Geltonoji mineralinio vandens biuvetė

B. Sruogos g. 3, Birštonas

1928

Biuvetė prancūziškai reiškia „statinį ant mineralinio vandens šaltinio“. Kurorto savininkas Ignotas Kvinta šaltinį pavadino savo dukters vardu – Viktorija. Vėliau kunigas ir rašytojas Juozas Tumas - Vaižgantas pasiūlė Vytauto vardą, šiandien Lietuvoje tapusį vienu populiariausiu mineraliniu vandeniu.

Sužinoti daugiau

Buv. dailininko Antano Žmuidzinavičiaus namas

V. Putvinskio g. 64, Kaunas

1928

Šiame name pradėta kaupti velnių kolekcija, kuriai pradžią davė kunigas Vaižgantas, savo bičiuliui padovanojęs velniūkštį. A. Žmuidzinavičiui mirus, 1966 m., čia atidarytas jo kūrinių ir rinkinių muziejus. Netrukus po to lankytojai pakviesti ir į memorialinį butą ir dailininko dirbtuves.

Sužinoti daugiau

Kauno valstybinė filharmonija

E. Ožeškienės g. 12, Kaunas

1929

Dvidešimt pirmųjų okupacijos metų rūmuose virė įvairūs gyvenimai: veikė LTSR vandens kelių ministerijos skyrius, projektavimo institutas, net lėlių teatras. Filharmonija čia įkeldinta 1961 m., o 2004 m. rūmus rekonstravo ir muzikos reikmėms labiau pritaikė paveldo architektė Rymantė Gudienė.

Sužinoti daugiau

Lietuvos bankas

Maironio g. 25, Kaunas

1929

Įdomu tai, kad banke buvo ir gyventojų – komplekse įrengti butai, garažai, skalbyklos tarnautojams. Prašmatniame 8 kambarių bute buvo įsikūręs ministras pirmininkas Augustinas Voldemaras ir jo šeima – jie naudojosi biblioteka, priėmimų patalpomis su balkonėliu, atskiru įėjimu į pastatą ir liftu.

Sužinoti daugiau

1930 - 1932 m.

Rodyti objektus

1930 - 1932 m.

Birštono turizmo informacijos centro pastatas

B. Sruogos g. 4, Birštonas

1930

Tuo metu medinė architektūra buvo laikoma ne itin tinkama moderniems pirmosios Lietuvos Respublikos miestams, vis dėlto greičiausiai būtent dėl to kurortui toks sprendimas net labai tiko. Kai kurie valdininkai čia ir gyveno – pastate buvo įrengti keli tarnybiniai butai. Jame tarpukariu veikė ir paštas bei ambulatorija.

Sužinoti daugiau

Vyskupų rūmai

Katedros a. 5, Telšiai

1930

„Rūmai labai erdvūs, patogūs, gražūs, su visais moderniškais įrengimais. Be to, pastatyti pačioj gražiausioje Telšių miesto vietoj“, – 1930 m. rugpjūčio 19 d. „Lietuvos aido“ numeryje rašė korespondentas.

Sužinoti daugiau

Kurhauzas

B. Sruogos g. 2, Birštonas

1931

Kurhauzas, vokiškai išvertus reiškia „kurorto svetainė“. Dokumentuose užfiksuota, kad šis pastatas buvo gerokai apleistas. Jį sutvarkius, šventadieniais kurhauze grodavo orkestras. 1931 m. svetainė nugriauta, vietoj jos iškilo naujasis kurhauzas. Ir šiandien čia veikia restoranas, koncertų salė, vyksta parodos.

Sužinoti daugiau

Kauno menininkų namai

V. Putvinskio g. 56, Kaunas

1931

Vatikano atstovai šiame pastate taip ir neįsikūrė. Nuo 1932m. čia veikė vaikų ligoninė, vėliau – tuberkuliozės dispanseris, vaikų darželis. Netrukus 50-metį švęs pastate galiausiai įsikūrę Kauno menininkų namai, į įvairius kultūros ir meno renginius kviečiantys beveik kiekvieną dieną.

Sužinoti daugiau

Žaliakalnio funikulierius

Aušros g. 6, Kaunas

1931

Funikulieriaus populiarumas buvo stulbinamas. Ši citata, rasta 1931 m. lapkritį išleistame „Lietuvos aido“ numeryje, tai puikiai iliustruoja: „Ir funikulieriui sugedus, daugelis žmonių užsimiršę arba nežinodami ateina prie funikulieriaus, o paskui funikulieriaus keliu ropoja į kalną arba leidžiasi pakalnėn.“

Sužinoti daugiau

Gyvenamasis namas ir Laisvės paminklas

Laisvės al. 8, Plungė

1931

Plungėje buvo nuspręsta statyti Laisvės paminklą. Prieš pat darbų pabaigą visuomenė išreiškė nepasitenkinimą, kad simbolis – angelas - vaizduojamas nuoga krūtine. O statulos su krikščioniška simbolika nesutiko statyti inteligentai. Taip po poros metų apgriuvusi skulptūra demontuota, tolesnis jos likimas nežinomas.

Sužinoti daugiau

Centrinis paštas

Laisvės al. 102, Kaunas

1932

Įdomu tai, kad per beveik 100 metų nepakito pastato funkcija. Kauno centrinis paštas – vienas miestiečiams svarbiausių ir brangiausių objektų. 2015 m. Europos Komisijos sprendimu į Europos paveldo ženklo sąrašą įtraukti 44 Kauno tarpukario modernizmo architektūros objektai, tarp kurių - ir Kauno centrinis paštas.

Sužinoti daugiau

Buv. „Pienocentro“ bendrovės pastatas

Laisvės al. 55 / S. Daukanto g. 18, Kaunas

1932

Pirmame aukšte veikė pieno baras, parduotuvė, užkandinė, madinga kirpykla, priklausiusi Juozui Muraliui. Čia gražindavosi svarbiausių valstybės asmenų žmonos. Viršutiniuose rūmų aukštuose, kur atsivėrė įspūdingi vaizdai, buvo įrengti butai. Juose, kaip ir lankytis Muralio kirpykloje, gyventi sau galėjo leisti ne visi.

Sužinoti daugiau

Plungės geležinkelio stotis ir Plungės geležinkeliečių namas

Stoties g. 44, Plungė

1932

Tai buvo didelis įvykis Plungei – mieste gyveno daug prekybininkų, kuriems geležinkelio linija reiškė spartesnį eksportą ir importą. Geležinkelio linija prisidėjo prie miestelio augimo ir plėtros. Linijos atidarymo dieną į Plungę traukiniu atvyko Lietuvos prezidentas Antanas Smetona.

Sužinoti daugiau

Policijos pastatas

Vytauto g. 1 ir Vytauto g. 3, Plungė

1932

Šiuo metu Vytauto gatvės pradžioje stovintis kampinis, dviejų aukštų, lenktas, modernistinių formų mūrinis namas pastatytas jau po gaisro, kuris padarė daugybę nuostolių mieste. Yra žinoma, kad šalia naujojo viešbučio buvo įrengta kuro kolonėlė su požeminiu rezervuaru.

Sužinoti daugiau

1933 - 1935 m.

Rodyti objektus

1933 - 1935 m.

Birštono muziejus

Vytauto g. 9, Birštonas

1933

Kurorte dirbęs vienas girininkas nusprendė prie atlyginimo prisidurti nuomodamas kambarius poilsiautojams, taip ir iškilo ši medinė vila. Čia iki okupacijos apsistodavo į Birštoną jėgų atgauti vykdavę mokytojai. Privati vila vėliau virto valstybiniais poilsio namais „Ramunė“. O nuo 1967 m. įsikūrė ir Birštono muziejus.

Sužinoti daugiau

„Tulpės“ sanatorijos purvo ir vandens gydyklų pastatas

Birutės g. 35, Birštonas

1933

„O Birštono gydyklos mineralinių, angliarūgštės ir dumblo gydomųjų vonių nesustabdo joks lietus. Jomis besinaudojančių kasdien vis daugėja“, – ištrauka iš 1935 m. rugpjūčio numerio laikraščio „Lietuvos aidas“.

Sužinoti daugiau

Buv. Antano Gylio ligoninės pastatas

V. Putvinskio g. 62, Kaunas

1933

Ši ligoninė – unikalaus Putvinskio gatvės namų komplekso dalis. Sovietų okupacijos metais čia veikė gydymo įstaiga, atkūrus Nepriklausomybę, – poliklinika. Išliko daug interjero detalių, kurios išryškėjo restauravus pastatą. Iki šiol veikia ir tarpukariu įrengtas šveicarų firmos „Schindler“ liftas.

Sužinoti daugiau

Buv. „Pažangos“ bendrovės pastatas

Laisvės al. 53, Kaunas

1934

Rūmuose buvo įsikūrę Lietuvos tautininkų sąjungos valdyba, žurnalo „Jaunoji karta“ ir laikraščio „Lietuvos aidas“ redakcijos. Penktame aukšte veikė restoranas, ant stogo įrengta terasa, pirmame – „Paramos“ bendrovės galanterijos prekių parduotuvė. Net rūsyje šurmuliavo žmonės – čia veikė posėdžių salė.

Sužinoti daugiau

KTU Cheminės technologijos fakultetas

Radvilėnų pl. 19, Kaunas

1935

Laboratorijos statyboms vadovavo kariškis – pastatas turėjo būti maksimaliai apsaugotas nuo nelaimingų atsitikimų. Pulkininkas, inžinierius, chemijos mokslų daktaras Juozas Vėbra minčių pastatui sėmėsi lankydamasis pažangiausiose laboratorijose Vokietijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Ispanijoje.

Sužinoti daugiau

Lietuvos karininkų ramovės vila

Birutės al. 46, Palanga

1935

Medinį vasarnamį Palangoje įsigijo Lietuvos karininkų ramovė. Kitų metų pavasarį vasarnamis suremontuotas, čia įrengta 20 poilsio kambarių, kuriuose vienu metu galėjo poilsiauti 50 asmenų. Pastatą papuošus iškabai „Vila Ramovė“, tų pačių metų vasarą vasarnamis jau buvo sausakimšas.

Sužinoti daugiau

1936 - 1940 m.

Rodyti objektus

1936 - 1940 m.

Vila „Vaidilutė“

J. Basanavičiaus g. 21, Palanga

1936

„Svarbiausioje Palangos turistų vagoje, J .Basanavičiaus gatvėje, tarp rusišką muziką burbuliuojančių barų, plūduriuoja keista troba. Tai – Tremties ir rezistencijos muziejus, kuris kurorto centre primena valtelę, per klaidą patekusią ant greitaeigių katerių tako“, – 2015 m. rašė žurnalistas Dovydas Pancerovas.

Sužinoti daugiau

Telšių miesto teatras

Respublikos g. 18, Telšiai

1936

Pirmame aukšte veikė teatro kasa, drabužinė, bufetas. Per atskirą įėjimą iš Prezidento A. Smetonos gatvės buvo galima patekti į čia įsikūrusias parduotuves. Antrame ir trečiuose aukštuose įrengta salė spektakliams ir kitiems renginiams, kurioje galėjo tilpti 260 Telšių gyventojų ir miesto svečių.

Sužinoti daugiau

Amatų mokykla

Muziejaus g. 29, Telšiai

1936

Keli išmaniai sujungti korpusai, baltą fasadą papildantys ir su stogu derantys raudonų plytų pamūrijimai tarp langų. Telšių amatų mokykla laikoma VDA Telšių fakulteto židiniu. Beje, 1939 m. čia pagaminti baldai keliavo į JAV ir Niujorko parodoje buvo apdovanoti aukso medaliu.

Sužinoti daugiau

LK Kauno įgulos karininkų ramovė

A. Mickevičiaus g. 19, Kaunas

1937

Prabangiomis medžiagomis, tačiau nepompastiškai įrengto pastato pirmame aukšte –restoranas, kuriame Naujuosius metus sutikdavo ir Prezidentas Antanas Smetona. Antrasis aukštas – reprezentacinis, čia laukia įspūdingos menės, kurių interjere art deco sprendimai dera su tautiniu stiliumi ir viduramžių dvasia.

Sužinoti daugiau

Prekybos, pramonės ir amatų rūmai

K. Donelaičio g. 8, Kaunas

1938

Pastatui nesunykti padėjo faktas, kad po karo čia įkurdinta biblioteka, kurios darbuotojai buvo itin atidūs aplinkai. Čia ir šiandien veikia Kauno apskrities viešosios bibliotekos Senųjų ir retų spaudinių skyrius, kurio darbuotojai nuolat rengia temines parodas apie Kauno istoriją.

Sužinoti daugiau

Sugiharos namai

Vaižganto g. 30, Kaunas

1939

1940 m. į konsulą J. Zwartendijką kreipėsi Lenkijos žydų pabėgėliai. Sutikęs išduoti jiems vizas į salą Karibų jūroje, jis susisiekė su Japonijos konsulu – tokioje kelionėje reikėjo ir tranzito vizos. Sugihara besikreipusiems žydams išdavė 2139 tranzitines vizas. Skaičiuojama, kad jie išgelbėjo 6-10 tūkst. gyvybių.

Sužinoti daugiau

Palangos Vlado Jurgučio pagrindinė mokykla

Ganyklų g. 2 / Kretingos g. 21, Palanga

1939

Pikantiškiausias projekto patobulinimas – nemažos patalpos, skirtos poilsiautojams, turistams, ekskursantams. Net iki 200 vietų! Tikras kurortinio verslumo pavyzdys – kas gi laikys tuščią plotą vasarą, kai mokiniai atostogauja?

Sužinoti daugiau

Senoji Palangos autobusų stotis

Vytauto g. 94 / Kretingos g. 1, Palanga

1939

Poilsiautojams reikėjo patogiai atvykti, tad, nusprendus, kad kurortui reikia autobusų stoties, 1937 m. buvo išpirktas kvartalas tarp Kretingos, Vytauto gatvių ir senosios turgaus aikštės. Niekas nejautė sentimentų čia stovėjusiems seniems namams – naujasis projektas davė pradžią sparčiai Palangos modernizacijai.

Sužinoti daugiau

Buv. Miškų urėdijos pastatas

Laisvės al. 19, Plungė

1939

Minint Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktį, greta urėdijos pasodintas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto ąžuolas. Manoma, kad pokario pradžioje pastate šeimininkavo karo komendantūra ir rūsiuose kalino prasižengusius sovietų karius – tai mena pastato rūsiuose išlikę užrašai.

Sužinoti daugiau

Kauno miesto savivaldybė

Laisvės al. 96, Kaunas

1940

Pirmasis aukštas rekonstruotas atkūrus Nepriklausomybę, čia pradėjus veikti Kauno miesto savivaldybei. Ir šiandien įeiti taip ir kviečia sukamosios durys, viduje fotoaparatą vilioja okupacijai nepasidavę interjero elementai. Taip pat – art deco grafikos pavyzdys, unikalios įstiklintos lubos Didžiojoje salėje.

Sužinoti daugiau

Kino teatras „Romuva“

Laisvės al. 54, Kaunas

1940

„Ir vėl viena legenda subliūško... O buvo tokia legenda: Laisvės alėjoje netrukus atidaromas kinas, prie kurio tose pačiose bus ir moderniausia Kauno kavinė. Pasirodo, kinas yra, o kavinės nėra...“ – taip ironiškai pradėtas 1940 m. balandžio 8 d. „Lietuvos aido“ numerio straipsnis apie kino teatrą „Romuva“.

Sužinoti daugiau

Kauno Jėzaus Kristaus Prisikėlimo bazilika

Žemaičių g. 31A, Kaunas

1940

Viena idėjų, priminusi M. K. Čiurlionio paveikslus, siūlė 86 metrų aukščio bokštą atvirais laiptais. Visuomenėje tai kėlė daug diskusijų. Galiausiai statybos buvo pradėtos apibendrintais tūriais išsprendus K. Reisono projektą. Ar žinojote, kad latvių kilmės protestantas architektas dėl šio projekto tapo kataliku?

Sužinoti daugiau

Metai nežinomi

Rodyti objektus

Metai nežinomi

Vilų kompleksas

Maironio g. 14 ir Maironio g. 12, Druskininkai

Atokiau nuo centro, į aplinką darniai įkomponuotas, vešlios augalijos apsuptas, stovi dviejų vilų kompleksas. Viena dvelkia itališka romantika, joje veikė restoranas ir buvo nuomojami kambariai poilsiautojams. Kita labiau šveicariška, galite ir užeiti – čia jau daug metų veikia kavinė „Širdelė“.

Sužinoti daugiau

Druskininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia

I. Fonbergo g. 15, Druskininkai

Archyvuose galima rasti įdomią detalę – okupacijos metais į Druskininkus buvo atsiųstas kunigas Juozas Vaičiūnas, kurio aplankyti užsukdavo ir klebonijoje paviešėdavo tokie asmenys, kaip kalbininkas Juozas Balčikonis, rašytojas Vincas Mykolaitis-Putinas.

Sužinoti daugiau

Vila „Radium“

T. Kosciuškos g. 7, Druskininkai

Paslaptinga vilos pavadinimo kilmė: teigiama, kad jį įkvėpė cheminis elementas radis, kurio buvo rasta Druskininkų šaltinių vandenyje. Skamba neromantiškai? Verta prisiminti, kad buvo praėjęs vos dešimtmetis nuo šio elemento atsiradimo, kuris buvo pavadintas pagal prancūzišką žodį „spindulys“.

Sužinoti daugiau

Sanatorija

Kurorto g. 6, Druskininkai

Neišliko jokių duomenų apie šią sanatoriją suprojektavusį asmenį. Vis dėlto tai objektas, kuriame šiandien verta apsistoti ne tik dėl ramybę garantuojančios vietos, bet ir dėl išskirtinės architektūros. Cokoliniame aukšte suformuoti vitrininiai langai pirties lankytojams atveria vaizdą tiesiai į Nemuną.

Sužinoti daugiau

Vila „Maurė“

Laisvės a. 21, Druskininkai

Sovietinės okupacijos metais vila buvo kritinės būklės. Vėliau ji rekonstruota, buvę įrengti butai pritaikyti poilsio paslaugoms. 2004 m. atliktas remontas ir šiuo metu čia veikia vienuolikos apartamentų viešbutis „Dalija“. Interjere yra išlikęs autentiškas drožinėtas laiptų turėklas.

Sužinoti daugiau

1918 m.

1920 m.

1921 m.

1924 m.

1928 m.

1929 m.

1930 m.

1931 m.

1932 m.

1933 m.

1934 m.

1935 m.

1936 m.

1937 m.

1938 m.

1939 m.

1940 m.

Mobilioji programėlė

Šiandien viskas atrodo kitaip, nei tarpukario metais. Parsisiųsk programėlę ir ištirk Lietuvos istoriją.

Palikite komentarą

Komentaras išsiųstas sėkmingai!