Atgal

Birštono muziejus

10°C
Vytauto g. 9, Birštonas
Klausyti
Maršrutai

Nedaugelis žino, kad mineralinių vandenų kurortas iki Nepriklausomybės atkūrimo buvo privatus. O dar įdomiau, kad rašytinės žinios apie Birštoną siekia net XIV a., kai gerai įtvirtinta medinė pilis paminėta Vygando Marburgiečio „Naujojoje Prūsijos kronikoje“. 1382 m. Didžiajam kryžiuočių ordino magistrui pranešta, jog prie Nemuno aptikta sodyba prie sūraus vandens. Tai – beveik 500 metų iki oficialaus kurorto statuso suteikimo!

Kaip poilsio oazė jis ėmė populiarėti XIX a., ypač po to, kai sudegė netoli buvęs Stakliškių kurortas. 1854 m. gautas ir oficialus leidimas steigti kurortą – tuo rūpinosi dvarininkas Adomas Bartoševičius ir gydytojas Benediktas Bilinskis. Po poros dešimtmečių kurortą įsigijo ir ėmė plėsti Jiezno dvarininkas Ignotas Kvinta, vėliau savininke tapo Lidija Miller-Kochanovskienė. Pirmojo pasaulinio karo metais smarkiai nukentėjęs miestelis atkūrus Nepriklausomybę perėjo valstybės žinion, juo ėmė rūpintis Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija.

Tai girininkui Antanui Katelei turi padėkoti kiekvienas, Birštone ieškantis ne tik mineralinio vandens šaltinių, bet ir išskirtinių medinės tarpukario architektūros pavyzdžių, taip pat – norintis detaliau susipažinti su miesto istorija.

Kurorte dirbęs girininkas nusprendė prie atlyginimo prisidurti nuomodamas kambarius poilsiautojams – turint šį tikslą 1932–1933 m. ir iškilo medinė vila, kuri būtų papuošusi bet kurį kitą to meto kurortą. Čia iki okupacijos apsistodavo į Birštoną jėgų atgauti vykdavę mokytojai. Privati vila vėliau virto valstybiniais poilsio namais „Ramunė“.

Savo asimetrine kompozicija žavinčiame, dviem bokšteliais padabintame medinuke nuo 1967 m. veikia Birštono muziejus. Į jį pateksite per išraiškingą įėjimą, kurį dengia kolonomis paremtas, karpinius primenančiais drožiniais dekoruotas trapecijos formos balkonas.

Muziejaus kolekcijai pradžią davė kraštotyros būreliui vadovavęs Petras Kazlauskas – geografijos mokytojas su mokiniais surinko dokumentų, spaudos iškarpų, fotografijų, kitų kurorto istorijos mozaikos detalių kolekciją. Ji 1966 m. eksponuota „Tulpės“ sanatorijoje, vėliau muziejui išrūpintos patalpos. Šiandien ekspozicijoje susipažinsite ir su seniausiųjų laikų istorija, ir su šiuolaikiniu Birštonu.

Birštono muziejus

Vytauto g. 9, Birštonas

Nedaugelis žino, kad mineralinių vandenų kurortas iki Nepriklausomybės atkūrimo buvo privatus. O dar įdomiau, kad rašytinės žinios apie Birštoną siekia net XIV a., kai gerai įtvirtinta medinė pilis paminėta Vygando Marburgiečio „Naujojoje Prūsijos kronikoje“. 1382 m. Didžiajam kryžiuočių ordino magistrui pranešta, jog prie Nemuno aptikta sodyba prie sūraus vandens. Tai – beveik 500 metų iki oficialaus kurorto statuso suteikimo!

Kaip poilsio oazė jis ėmė populiarėti XIX a., ypač po to, kai sudegė netoli buvęs Stakliškių kurortas. 1854 m. gautas ir oficialus leidimas steigti kurortą – tuo rūpinosi dvarininkas Adomas Bartoševičius ir gydytojas Benediktas Bilinskis. Po poros dešimtmečių kurortą įsigijo ir ėmė plėsti Jiezno dvarininkas Ignotas Kvinta, vėliau savininke tapo Lidija Miller-Kochanovskienė. Pirmojo pasaulinio karo metais smarkiai nukentėjęs miestelis atkūrus Nepriklausomybę perėjo valstybės žinion, juo ėmė rūpintis Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija.

Tai girininkui Antanui Katelei turi padėkoti kiekvienas, Birštone ieškantis ne tik mineralinio vandens šaltinių, bet ir išskirtinių medinės tarpukario architektūros pavyzdžių, taip pat – norintis detaliau susipažinti su miesto istorija.

Kurorte dirbęs girininkas nusprendė prie atlyginimo prisidurti nuomodamas kambarius poilsiautojams – turint šį tikslą 1932–1933 m. ir iškilo medinė vila, kuri būtų papuošusi bet kurį kitą to meto kurortą. Čia iki okupacijos apsistodavo į Birštoną jėgų atgauti vykdavę mokytojai. Privati vila vėliau virto valstybiniais poilsio namais „Ramunė“.

Savo asimetrine kompozicija žavinčiame, dviem bokšteliais padabintame medinuke nuo 1967 m. veikia Birštono muziejus. Į jį pateksite per išraiškingą įėjimą, kurį dengia kolonomis paremtas, karpinius primenančiais drožiniais dekoruotas trapecijos formos balkonas.

Muziejaus kolekcijai pradžią davė kraštotyros būreliui vadovavęs Petras Kazlauskas – geografijos mokytojas su mokiniais surinko dokumentų, spaudos iškarpų, fotografijų, kitų kurorto istorijos mozaikos detalių kolekciją. Ji 1966 m. eksponuota „Tulpės“ sanatorijoje, vėliau muziejui išrūpintos patalpos. Šiandien ekspozicijoje susipažinsite ir su seniausiųjų laikų istorija, ir su šiuolaikiniu Birštonu.

Palikite komentarą

Siųsti
Komentaras išsiųstas sėkmingai!