Atgal

Birštono turizmo informacijos centro pastatas

19°C
B. Sruogos g. 4, Birštonas
Klausyti
Maršrutai

Nedaugelis žino, kad mineralinių vandenų kurortas iki Nepriklausomybės atkūrimo buvo privatus. O dar įdomiau, kad rašytinės žinios apie Birštoną siekia net XIV a., kai gerai įtvirtinta medinė pilis paminėta Vygando Marburgiečio „Naujojoje Prūsijos kronikoje“. 1382 m. Didžiajam kryžiuočių ordino magistrui pranešta, jog prie Nemuno aptikta sodyba prie sūraus vandens. Tai – beveik 500 metų iki oficialaus kurorto statuso suteikimo!

Kaip poilsio oazė miestelis ėmė populiarėti XIX a., ypač po to, kai sudegė netoli buvęs Stakliškių kurortas. 1854 m. gautas ir oficialus leidimas steigti kurortą – tuo rūpinosi dvarininkas Adomas Bartoševičius ir gydytojas Benediktas Bilinskis. Po poros dešimtmečių kurortą įsigijo ir ėmė plėsti Jiezno dvarininkas Ignotas Kvinta, vėliau savininke tapo Lidija Miller-Kochanovskienė. Pirmojo pasaulinio karo metais smarkiai nukentėjęs miestelis atkūrus Nepriklausomybę perėjo valstybės žinion, juo ėmė rūpintis Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija.

Artimiausią unikaliojo Birštono kurhauzo kaimyną – kurorto valdybos pastatą – 1930 m. suprojektavo tas pats architektas Romanas Steikūnas. Tuo metu kitur Lietuvoje administraciniai pastatai dažniausiai buvo statomi mūriniai, nors ši medžiaga ir buvo brangesnė. Medinė architektūra buvo laikoma ne itin tinkama moderniems pirmosios Lietuvos Respublikos miestams, vis dėlto greičiausiai būtent dėl to kurortui toks sprendimas net labai tiko. Matyt, į darbą prabangioje viloje kulniuoti valdininkams buvo ne taip ir tingu. Kai kurie jų čia ir gyveno – pastate buvo įrengti keli tarnybiniai butai. Jame tarpukariu veikė ir paštas, ambulatorija.

Pastate, priklausančiame vienam žavingiausių tarpukario medinės architektūros ansamblių Lietuvoje, dera tradiciniai dekoro sprendimai ir modernizmo pėdsakai. Pavyzdžiui, Kaune daug kur sutinkamus juostinius langus čia primena per visą fasadą nutįsusios dekoratyvinės juostos. Aiktelėti privers ir erdvi apvalių formų veranda.

Atvykusiems į Birštoną čia užsukti tiesiog būtina ir dėl to, jog po rekonstrukcijos šioje viloje įsikūrė Turizmo informacijos centras. Jo darbuotojai patars visais rūpimais klausimais ir parekomenduos patį įdomiausią maršrutą po istorinį kurortą, gyvenantį šiuolaikišku ritmu.

Birštono turizmo informacijos centro pastatas

B. Sruogos g. 4, Birštonas

Nedaugelis žino, kad mineralinių vandenų kurortas iki Nepriklausomybės atkūrimo buvo privatus. O dar įdomiau, kad rašytinės žinios apie Birštoną siekia net XIV a., kai gerai įtvirtinta medinė pilis paminėta Vygando Marburgiečio „Naujojoje Prūsijos kronikoje“. 1382 m. Didžiajam kryžiuočių ordino magistrui pranešta, jog prie Nemuno aptikta sodyba prie sūraus vandens. Tai – beveik 500 metų iki oficialaus kurorto statuso suteikimo!

Kaip poilsio oazė miestelis ėmė populiarėti XIX a., ypač po to, kai sudegė netoli buvęs Stakliškių kurortas. 1854 m. gautas ir oficialus leidimas steigti kurortą – tuo rūpinosi dvarininkas Adomas Bartoševičius ir gydytojas Benediktas Bilinskis. Po poros dešimtmečių kurortą įsigijo ir ėmė plėsti Jiezno dvarininkas Ignotas Kvinta, vėliau savininke tapo Lidija Miller-Kochanovskienė. Pirmojo pasaulinio karo metais smarkiai nukentėjęs miestelis atkūrus Nepriklausomybę perėjo valstybės žinion, juo ėmė rūpintis Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija.

Artimiausią unikaliojo Birštono kurhauzo kaimyną – kurorto valdybos pastatą – 1930 m. suprojektavo tas pats architektas Romanas Steikūnas. Tuo metu kitur Lietuvoje administraciniai pastatai dažniausiai buvo statomi mūriniai, nors ši medžiaga ir buvo brangesnė. Medinė architektūra buvo laikoma ne itin tinkama moderniems pirmosios Lietuvos Respublikos miestams, vis dėlto greičiausiai būtent dėl to kurortui toks sprendimas net labai tiko. Matyt, į darbą prabangioje viloje kulniuoti valdininkams buvo ne taip ir tingu. Kai kurie jų čia ir gyveno – pastate buvo įrengti keli tarnybiniai butai. Jame tarpukariu veikė ir paštas, ambulatorija.

Pastate, priklausančiame vienam žavingiausių tarpukario medinės architektūros ansamblių Lietuvoje, dera tradiciniai dekoro sprendimai ir modernizmo pėdsakai. Pavyzdžiui, Kaune daug kur sutinkamus juostinius langus čia primena per visą fasadą nutįsusios dekoratyvinės juostos. Aiktelėti privers ir erdvi apvalių formų veranda.

Atvykusiems į Birštoną čia užsukti tiesiog būtina ir dėl to, jog po rekonstrukcijos šioje viloje įsikūrė Turizmo informacijos centras. Jo darbuotojai patars visais rūpimais klausimais ir parekomenduos patį įdomiausią maršrutą po istorinį kurortą, gyvenantį šiuolaikišku ritmu.

Palikite komentarą

Siųsti
Komentaras išsiųstas sėkmingai!