Atgal

Buv. „Pažangos“ bendrovės pastatas

18°C
Laisvės al. 53, Kaunas
Klausyti
Maršrutai

Šis vieno žymiausių Lietuvos architektų Felikso Vizbaro kūrinys, vietoj seno mūrinio namo Laisvės alėjoje iškilęs 1934 m., tarpukariu niekuomet nemiegojo.

Kaip knygų ir laikraščių leidimo bei platinimo akcinė bendrovė „Pažanga“ spaudoje informavo visuomenę, rūmuose įsikūrė pati bendrovė, Lietuvos tautininkų sąjungos valdyba ir klubas, žurnalo „Jaunoji karta“ ir laikraščio „Lietuvos aidas“ redakcijos bei pastarojo administracija. Vėliau penktame aukšte duris atvėrė restoranas, ant stogo įrengta terasa, pirmame – „Paramos“ bendrovės galanterijos prekių parduotuvė. Net rūsyje šurmuliavo žmonės – čia veikė posėdžių salė, apšviesta per blausaus stiklo stoglangius (jie po Antrojo pasaulinio karo panaikinti). Kieme iškilo ir daugiau pastato korpusų.

Lietuvos tautininkų sąjunga buvo valdančioji, tad nenuostabu, kad projektuojant pastatą pasirinktas tautinis stilius, o jam pabrėžti negailėta pinigų. Skaičiujama, kad statyboms išleista per 600 000 Lt, o tai buvo labai dideli pinigai.

Daugiaplanio fasado ažūriniai dekoro elementai primena medžio drožybos tradicijas, art deco maniera interpretuotų liaudies meno motyvų matyti ir balkonų tvorelėse. Feliksas Vizbaras panašią taktiką naudojo ir projektuodamas Kauno centrinį paštą. Tautinių motyvų yra ir rūmų interjere.

Kartu su artimiausiu kaimynu – Vytauto Landsbergio-Žemkalnio suprojektuotais „Pienocentro“ rūmais – šis pastatas tapo svarbiausio laikinosios sostinės bulvaro, Laisvės alėjos, akcentais. Tai – vieni nedaugelio tarpukario „dangoraižių“, kuriuos dabar galima būtų vadinti verslo centrais. Dar vienas toks „dangoraižis“ – Kęstučio gatvėje esantis vadinamasis Jono Lapėno, vieno „Pažangos“ bendrovės steigėjų, namas.

Sovietų okupacijos metais rūmų, kuriuose veikė įvairios mokslinės organizacijos, net buvo įrengti butai, vidaus logika permąstyta – kai kurie specialistai vartoja terminą „sugriauta“.

1989 m. čia įsikūrė atkurtas Vytauto Didžiojo universitetas. 2015 m. Europos Komisijos sprendimu į Europos paveldo ženklo sąrašą įtraukti 44 Kauno tarpukario modernizmo architektūros objektai, tarp kurių – ir „Pažangos“ rūmai.

Buv. „Pažangos“ bendrovės pastatas

Laisvės al. 53, Kaunas

Šis vieno žymiausių Lietuvos architektų Felikso Vizbaro kūrinys, vietoj seno mūrinio namo Laisvės alėjoje iškilęs 1934 m., tarpukariu niekuomet nemiegojo.

Kaip knygų ir laikraščių leidimo bei platinimo akcinė bendrovė „Pažanga“ spaudoje informavo visuomenę, rūmuose įsikūrė pati bendrovė, Lietuvos tautininkų sąjungos valdyba ir klubas, žurnalo „Jaunoji karta“ ir laikraščio „Lietuvos aidas“ redakcijos bei pastarojo administracija. Vėliau penktame aukšte duris atvėrė restoranas, ant stogo įrengta terasa, pirmame – „Paramos“ bendrovės galanterijos prekių parduotuvė. Net rūsyje šurmuliavo žmonės – čia veikė posėdžių salė, apšviesta per blausaus stiklo stoglangius (jie po Antrojo pasaulinio karo panaikinti). Kieme iškilo ir daugiau pastato korpusų.

Lietuvos tautininkų sąjunga buvo valdančioji, tad nenuostabu, kad projektuojant pastatą pasirinktas tautinis stilius, o jam pabrėžti negailėta pinigų. Skaičiujama, kad statyboms išleista per 600 000 Lt, o tai buvo labai dideli pinigai.

Daugiaplanio fasado ažūriniai dekoro elementai primena medžio drožybos tradicijas, art deco maniera interpretuotų liaudies meno motyvų matyti ir balkonų tvorelėse. Feliksas Vizbaras panašią taktiką naudojo ir projektuodamas Kauno centrinį paštą. Tautinių motyvų yra ir rūmų interjere.

Kartu su artimiausiu kaimynu – Vytauto Landsbergio-Žemkalnio suprojektuotais „Pienocentro“ rūmais – šis pastatas tapo svarbiausio laikinosios sostinės bulvaro, Laisvės alėjos, akcentais. Tai – vieni nedaugelio tarpukario „dangoraižių“, kuriuos dabar galima būtų vadinti verslo centrais. Dar vienas toks „dangoraižis“ – Kęstučio gatvėje esantis vadinamasis Jono Lapėno, vieno „Pažangos“ bendrovės steigėjų, namas.

Sovietų okupacijos metais rūmų, kuriuose veikė įvairios mokslinės organizacijos, net buvo įrengti butai, vidaus logika permąstyta – kai kurie specialistai vartoja terminą „sugriauta“.

1989 m. čia įsikūrė atkurtas Vytauto Didžiojo universitetas. 2015 m. Europos Komisijos sprendimu į Europos paveldo ženklo sąrašą įtraukti 44 Kauno tarpukario modernizmo architektūros objektai, tarp kurių – ir „Pažangos“ rūmai.

Palikite komentarą

Siųsti
Komentaras išsiųstas sėkmingai!