Atgal

Buv. „Pienocentro“ bendrovės pastatas

19°C
Laisvės al. 55 / S. Daukanto g. 18, Kaunas
Klausyti
Maršrutai

Sklaidant vieno užimčiausių tarpukario, o ir viso XX a. Lietuvos architektų Vytauto Landsbergio-Žemkalnio archyvą galima aptikti visą „Pienocentro“ bendrovės rūmų, įsitaisiusių Laisvės alėjos širdyje, projektavimo procesą. Įdomu, kad šiandien ikoniniu laikomo apvalaino pastato kampo sprendimo buvo ieškoma gana ilgai, bet vaisingai. Rūmai, prie kurių projektavimo prisidėjo ir kitas tarpukario darbštuolis Karolis Reisonas, 1937 m. tarptautinėje parodoje „Exposition Internationale des Arts et des Techniques“ Paryžiuje buvo apdovanoti garbės diplomu ir bronzos medaliu.

Rūmai pastatyti vos per metus, 1932 m. (tiesa, galutinai baigti 1934 m.), – toks tempas buvo normalus sparčiai augančiam miestui. Ankštame sklype iškilęs daugiafunkcis pastatas – gelžbetonio karkaso, o tai suteikė plačias galimybes vidui išplanuoti. Pirmame išraiškingų rūmų aukšte (po juo buvo erdvus rūsys – „ledainė“) veikė komercinės įstaigos – pieno baras, parduotuvė, užkandinė ir itin madinga kirpykla, priklausiusi Juozui Muraliui. Čia gražindavosi svarbiausių valstybės asmenų žmonos.

Antrame ir trečiame aukšte veikė pieno perdirbimo bendrovių sąjungos administracija, turėjusi daug darbo. Juk, pavyzdžiui, sviesto ir kiaušinių eksportas 1939 m. sudarė bet 25 proc. viso Lietuvos eksporto, tais metais susivienijimui priklausė 176 pieninės, šalyje veikė 2 159 surinkimo punktai, į kuriuos 106 905 ūkininkai pristatė 499 297 tonų pieno.

Viršutiniuose rūmų aukštuose, iš kurių atsivėrė įspūdingi vaizdai, įrengti butai. Juose, kaip ir lankytis Muralio kirpykloje, gyventi sau galėjo leisti ne bet kas.

1964 m. „Pienocentro“ pastatas skirtas Kauno politechnikos institutui (dabar KTU), pakeista jo planinė struktūra. 2014 m. studentai ir dėstytojai iš rūmų išsikraustė, retkarčiais jie atveriami įvairiems renginiams. 2015 m. Europos Komisijos sprendimu į Europos paveldo ženklo sąrašą įtraukti 44 Kauno tarpukario modernizmo architektūros objektai. Tarp jų – ir buvusi „Pienocentro“ būstinė bei artimiausias šių rūmų kaimynas, „Pažangos“ bendrovės pastatas, kurio autorius – architektas Feliksas Vizbaras.

Buv. „Pienocentro“ bendrovės pastatas

Laisvės al. 55 / S. Daukanto g. 18, Kaunas

Sklaidant vieno užimčiausių tarpukario, o ir viso XX a. Lietuvos architektų Vytauto Landsbergio-Žemkalnio archyvą galima aptikti visą „Pienocentro“ bendrovės rūmų, įsitaisiusių Laisvės alėjos širdyje, projektavimo procesą. Įdomu, kad šiandien ikoniniu laikomo apvalaino pastato kampo sprendimo buvo ieškoma gana ilgai, bet vaisingai. Rūmai, prie kurių projektavimo prisidėjo ir kitas tarpukario darbštuolis Karolis Reisonas, 1937 m. tarptautinėje parodoje „Exposition Internationale des Arts et des Techniques“ Paryžiuje buvo apdovanoti garbės diplomu ir bronzos medaliu.

Rūmai pastatyti vos per metus, 1932 m. (tiesa, galutinai baigti 1934 m.), – toks tempas buvo normalus sparčiai augančiam miestui. Ankštame sklype iškilęs daugiafunkcis pastatas – gelžbetonio karkaso, o tai suteikė plačias galimybes vidui išplanuoti. Pirmame išraiškingų rūmų aukšte (po juo buvo erdvus rūsys – „ledainė“) veikė komercinės įstaigos – pieno baras, parduotuvė, užkandinė ir itin madinga kirpykla, priklausiusi Juozui Muraliui. Čia gražindavosi svarbiausių valstybės asmenų žmonos.

Antrame ir trečiame aukšte veikė pieno perdirbimo bendrovių sąjungos administracija, turėjusi daug darbo. Juk, pavyzdžiui, sviesto ir kiaušinių eksportas 1939 m. sudarė bet 25 proc. viso Lietuvos eksporto, tais metais susivienijimui priklausė 176 pieninės, šalyje veikė 2 159 surinkimo punktai, į kuriuos 106 905 ūkininkai pristatė 499 297 tonų pieno.

Viršutiniuose rūmų aukštuose, iš kurių atsivėrė įspūdingi vaizdai, įrengti butai. Juose, kaip ir lankytis Muralio kirpykloje, gyventi sau galėjo leisti ne bet kas.

1964 m. „Pienocentro“ pastatas skirtas Kauno politechnikos institutui (dabar KTU), pakeista jo planinė struktūra. 2014 m. studentai ir dėstytojai iš rūmų išsikraustė, retkarčiais jie atveriami įvairiems renginiams. 2015 m. Europos Komisijos sprendimu į Europos paveldo ženklo sąrašą įtraukti 44 Kauno tarpukario modernizmo architektūros objektai. Tarp jų – ir buvusi „Pienocentro“ būstinė bei artimiausias šių rūmų kaimynas, „Pažangos“ bendrovės pastatas, kurio autorius – architektas Feliksas Vizbaras.

Palikite komentarą

Siųsti
Komentaras išsiųstas sėkmingai!