Atgal

Buv. dailininko Antano Žmuidzinavičiaus namas

10°C
V. Putvinskio g. 64, Kaunas
Klausyti
Maršrutai

1931 m. Kauno centre buvusi Miškų gatvė pavadinta svarbaus tarpukario visuomenės veikėjo Vlado Putvinskio vardu. Pirmosios Lietuvos Respublikos metais čia spietėsi daugelio šalių – JAV, Vengrijos, Švedijos, Argentinos, Čekoslovakijos, Prancūzijos – diplomatinės atstovybės.

Šiandien ši gatvė – svarbi Kauno kultūros ašis, kurioje veikia ne vienas muziejus, Kauno menininkų namai, Vytauto Didžiojo universitetas, gausu gatvės meno. Iš čia driekiasi maršrutai į Žaliakalnį ir Laisvės alėją. Taip pat pasivaikščiojimas šia diplomatijos alėja – tikras desertas modernistinės architektūros gurmanui. Pasidairykime!

Svarbus vieno užimčiausių tarpukario architektų Vytauto Landsbergio-Žemkalnio pėdsakas V. Putvinskio gatvėje – namas dailininkui Antanui Žmuidzinavičiui, suprojektuotas 1928 m. Tai – vienas pirmųjų ką tik Romoje mokslus baigusio architekto darbų Kaune. Trečiasis jo aukštas pristatytas tik po dešimtmečio.

Einant V. Putvinskio gatve žvilgsnis krypsta į „banguojančius“ pastato langų rėmus. Įdomus ir pastato kiemas, kurio į Žaliakalnį kylančiame sode suformuotos dvi terasos.

Pirmame pastato aukšte kurį laiką veikė Švedijos konsulatas, čia itin trumpai, iki mirtinai susirgo skarlatina, sekretoriumi dirbo Henris Džordžas Viljamas Parlandas, Suomijos švedų rašytojas ir žurnalistas. Apie tai trimis kalbomis – lietuvių, suomių ir švedų – byloja memorialinė lenta.

A. Žmuidzinavičiaus žmona buvo Marija Putvinskaitė, šaulio Vlado Putvinskio, kurio vardu pavadinta gatvė, sesuo. Ji buvo stomatologė, darbavosi namuose įrengtame kabinete ir rūpinosi net Prezidento Antano Smetonos šypsena.

Šiame name pradėta kaupti velnių kolekcija, kuriai pradžią davė kunigas Vaižgantas, savo bičiuliui padovanojęs velniūkštį. A. Žmuidzinavičiui mirus, 1966 m., čia atidarytas jo kūrinių ir rinkinių muziejus – visą savo turtą dailininkas padovanojo Lietuvai. Netrukus po to lankytojai pakviesti ir į memorialinį butą ir dailininko dirbtuves. Čia galima pamatyti daug autentiškų baldų, kitų interjero detalių. Dabartinio velnių muziejaus pastatas pristatytas 1982 m.

2015 m. Europos Komisijos sprendimu į Europos paveldo ženklo sąrašą įtraukti 44 Kauno tarpukario modernizmo architektūros objektai, tarp kurių – ir dailininko namai.

Buv. dailininko Antano Žmuidzinavičiaus namas

V. Putvinskio g. 64, Kaunas

1931 m. Kauno centre buvusi Miškų gatvė pavadinta svarbaus tarpukario visuomenės veikėjo Vlado Putvinskio vardu. Pirmosios Lietuvos Respublikos metais čia spietėsi daugelio šalių – JAV, Vengrijos, Švedijos, Argentinos, Čekoslovakijos, Prancūzijos – diplomatinės atstovybės.

Šiandien ši gatvė – svarbi Kauno kultūros ašis, kurioje veikia ne vienas muziejus, Kauno menininkų namai, Vytauto Didžiojo universitetas, gausu gatvės meno. Iš čia driekiasi maršrutai į Žaliakalnį ir Laisvės alėją. Taip pat pasivaikščiojimas šia diplomatijos alėja – tikras desertas modernistinės architektūros gurmanui. Pasidairykime!

Svarbus vieno užimčiausių tarpukario architektų Vytauto Landsbergio-Žemkalnio pėdsakas V. Putvinskio gatvėje – namas dailininkui Antanui Žmuidzinavičiui, suprojektuotas 1928 m. Tai – vienas pirmųjų ką tik Romoje mokslus baigusio architekto darbų Kaune. Trečiasis jo aukštas pristatytas tik po dešimtmečio.

Einant V. Putvinskio gatve žvilgsnis krypsta į „banguojančius“ pastato langų rėmus. Įdomus ir pastato kiemas, kurio į Žaliakalnį kylančiame sode suformuotos dvi terasos.

Pirmame pastato aukšte kurį laiką veikė Švedijos konsulatas, čia itin trumpai, iki mirtinai susirgo skarlatina, sekretoriumi dirbo Henris Džordžas Viljamas Parlandas, Suomijos švedų rašytojas ir žurnalistas. Apie tai trimis kalbomis – lietuvių, suomių ir švedų – byloja memorialinė lenta.

A. Žmuidzinavičiaus žmona buvo Marija Putvinskaitė, šaulio Vlado Putvinskio, kurio vardu pavadinta gatvė, sesuo. Ji buvo stomatologė, darbavosi namuose įrengtame kabinete ir rūpinosi net Prezidento Antano Smetonos šypsena.

Šiame name pradėta kaupti velnių kolekcija, kuriai pradžią davė kunigas Vaižgantas, savo bičiuliui padovanojęs velniūkštį. A. Žmuidzinavičiui mirus, 1966 m., čia atidarytas jo kūrinių ir rinkinių muziejus – visą savo turtą dailininkas padovanojo Lietuvai. Netrukus po to lankytojai pakviesti ir į memorialinį butą ir dailininko dirbtuves. Čia galima pamatyti daug autentiškų baldų, kitų interjero detalių. Dabartinio velnių muziejaus pastatas pristatytas 1982 m.

2015 m. Europos Komisijos sprendimu į Europos paveldo ženklo sąrašą įtraukti 44 Kauno tarpukario modernizmo architektūros objektai, tarp kurių – ir dailininko namai.

Palikite komentarą

Siųsti
Komentaras išsiųstas sėkmingai!