Atgal

Buv. Miškų urėdijos pastatas

(dab. Vaikų biblioteka)

5°C
Laisvės al. 19, Plungė
Klausyti
Maršrutai

Nuo 1567 m. rašytiniuose šaltiniuose minimas Plungės miestas Magdeburgo teises įgavo 1792 m., bet nespėjo jomis pasinaudoti. Po Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo (1795 m.) Plungę valdė grafai Zubovai, iš kurių Plungės dvarą XIX a. pabaigoje įsigijo kunigaikščiai Oginskiai. Jie dvare įkūrė vieną pirmųjų muzikos mokyklų Lietuvoje, parką.

1923 m. lietuviai sudarė 55 proc. miesto gyventojų, žydai – 44 proc. Žydai valdė ir daugumą miesto įmonių, turtingesnės šeimos buvo įsikūrusios tarpukariu nutiestoje Vytauto gatvėje. Tarpukariu miesto plėtrai daug įtakos turėjo nauja geležinkelio linija, linų pluošto ir medvilnės fabrikas „Kučiskis – Pabedinskiai“, taip pat – žydų verslai ir amatai bei vietos žemaičių žemės ūkio produkcija. 1941 m. sunaikinta beveik visa Plungės žydų bendruomenė. Po karo Plungės veidas smarkiai pasikeitė, planuota, kad miestas taps regiono pramonės centru, bet tai neįvyko. Šiandien kviečiame pasivaikščioti po istorinę miesto dalį.

Tarpukariu Plungės parke, šalia Babrungo upės, pačiame Laisvės alėjos gale, veikė urėdija, kuri buvo įsikūrusi sename mediniame pastate baltomis langinėmis. 1930 m., minint Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktį, greta urėdijos pasodintas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto ąžuolas.

Vėliau medinis namas nugriautas. 1939 m. jo vietoje baigtas statyti naujasis dviejų aukštų su rūsiu mūrinis statinys, kuriame, teigiama, gyveno ir pats urėdas. Liaunomis kolonomis paremtas antrojo urėdijos aukšto balkonas, funkcionuojantis ir kaip centrinio įėjimo stogelis, sudaro solidaus, reprezentacinio pastato įvaizdį.

Manoma, kad pokario pradžioje pastate šeimininkavo karo komendantūra ir rūsiuose kalino prasižengusius sovietų karius – apie tai byloja pastato rūsiuose išlikę užrašai.

Vėliau į pastatą įsikraustė Lietuvos komunistų partijos Plungės rajono komitetas. 1978 m. buvusioje urėdijoje pradėjo veikti Plungės rajono centrinė biblioteka.

Atgimimo laikais bibliotekoje įkurta Sąjūdžio grupė, būtent virš šio pastato, menančio pirmąją Lietuvos Respubliką, 1988 m. spalio 30 d. – pirmąkart Plungėje – iškelta trispalvė. 2012 m. Plungės rajono viešosios bibliotekos suaugusiųjų padalinį perkėlus į renovuotą Plungės parko laikrodinę-oranžeriją, čia įsikūrė Vaikų skyrius. 2018 m. suremontuotas pastato vidus ir sutvarkytas eksterjeras.

Buv. Miškų urėdijos pastatas

(dab. Vaikų biblioteka)

Laisvės al. 19, Plungė

Nuo 1567 m. rašytiniuose šaltiniuose minimas Plungės miestas Magdeburgo teises įgavo 1792 m., bet nespėjo jomis pasinaudoti. Po Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo (1795 m.) Plungę valdė grafai Zubovai, iš kurių Plungės dvarą XIX a. pabaigoje įsigijo kunigaikščiai Oginskiai. Jie dvare įkūrė vieną pirmųjų muzikos mokyklų Lietuvoje, parką.

1923 m. lietuviai sudarė 55 proc. miesto gyventojų, žydai – 44 proc. Žydai valdė ir daugumą miesto įmonių, turtingesnės šeimos buvo įsikūrusios tarpukariu nutiestoje Vytauto gatvėje. Tarpukariu miesto plėtrai daug įtakos turėjo nauja geležinkelio linija, linų pluošto ir medvilnės fabrikas „Kučiskis – Pabedinskiai“, taip pat – žydų verslai ir amatai bei vietos žemaičių žemės ūkio produkcija. 1941 m. sunaikinta beveik visa Plungės žydų bendruomenė. Po karo Plungės veidas smarkiai pasikeitė, planuota, kad miestas taps regiono pramonės centru, bet tai neįvyko. Šiandien kviečiame pasivaikščioti po istorinę miesto dalį.

Tarpukariu Plungės parke, šalia Babrungo upės, pačiame Laisvės alėjos gale, veikė urėdija, kuri buvo įsikūrusi sename mediniame pastate baltomis langinėmis. 1930 m., minint Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktį, greta urėdijos pasodintas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto ąžuolas.

Vėliau medinis namas nugriautas. 1939 m. jo vietoje baigtas statyti naujasis dviejų aukštų su rūsiu mūrinis statinys, kuriame, teigiama, gyveno ir pats urėdas. Liaunomis kolonomis paremtas antrojo urėdijos aukšto balkonas, funkcionuojantis ir kaip centrinio įėjimo stogelis, sudaro solidaus, reprezentacinio pastato įvaizdį.

Manoma, kad pokario pradžioje pastate šeimininkavo karo komendantūra ir rūsiuose kalino prasižengusius sovietų karius – apie tai byloja pastato rūsiuose išlikę užrašai.

Vėliau į pastatą įsikraustė Lietuvos komunistų partijos Plungės rajono komitetas. 1978 m. buvusioje urėdijoje pradėjo veikti Plungės rajono centrinė biblioteka.

Atgimimo laikais bibliotekoje įkurta Sąjūdžio grupė, būtent virš šio pastato, menančio pirmąją Lietuvos Respubliką, 1988 m. spalio 30 d. – pirmąkart Plungėje – iškelta trispalvė. 2012 m. Plungės rajono viešosios bibliotekos suaugusiųjų padalinį perkėlus į renovuotą Plungės parko laikrodinę-oranžeriją, čia įsikūrė Vaikų skyrius. 2018 m. suremontuotas pastato vidus ir sutvarkytas eksterjeras.

Palikite komentarą

Siųsti
Komentaras išsiųstas sėkmingai!