Atgal

Centrinis paštas

11°C
Laisvės al. 102, Kaunas
Klausyti
Maršrutai

Vartant XX a. 4-ojo dešimtmečio Kauno spaudos iškarpas akivaizdu, kad naujųjų pašto rūmų statybos buvo visuomenėje karštai aptarinėtas reikalas. Vieno svarbiausių tarpukariu iškilusių reprezentacinių Kauno statinių gimtadieniu derėtų laikyti 1932 m. sausio 2 d. – tądien čia pradėtos visos pašto operacijos, o darbuotojų ir įrangos perkraustymas iš patalpų K. Donelaičio gatvėje vyko paskutinėmis 1931-ųjų dienomis. Pastato priešistorė mena 1924 m. – tuomet imta kalbėti apie tokio objekto poreikį, o statyba datuojama 1930 m. – Vytauto Didžiojo metais. Tuomet buvo praėję 500 metų nuo didžiojo kunigaikščio mirties, ir šią sukaktį Kaunas pažymėjo statybų bumu.

Centrinio pašto projekto autorius Feliksas Vizbaras, vienas užimčiausių tarpukario architektų, nebuvo pirmasis, išreiškęs būsimojo pastato viziją, tačiau būtent jam patikėta objektą įgyvendinti. Tai kainavo apie 1,5 mln. litų, dar ketvirtis milijono išleista pašto interjerui, kuris, gausiai dekoruotas tarpukario dailininkų darbais ir pašto simboliais (pavyzdžiui, Petras Kalpokas išpiešė net 103 pašto ženklus), šiandien laikomas vienu svarbiausių tautinio stiliaus pavyzdžių. Būtent taip – „tautinis stilius“ – pašto pastatą įvardijo ir architektas, nors objektas vadinamas ir funkcionalizmo pirmtaku.

Kuo „moderniškas“ 1932 m. buvo šis modernistinės architektūros pavyzdys? Penki aukštai ir rūsys, liftai, šviesios ir erdvios patalpos, dušai darbuotojams, nereikalingų detalių nebuvimas – tai jau kelios priežastys tokiam epitetui. „Kaunietiškai“ lenktą pašto fasadą po kelerių metų papuošė ir elektroninis laikrodis, o monumentalūs įėjimo laiptai savo aktualumo neprarado ir XXI a.

Įdomu, kad per beveik 100 metų nepakito pastato funkcija. Tiesa, šiandien, sparčiai modernėjant pašto paslaugoms, jau ne visi pastato aukštai išnaudojami. Vis dėlto visuomenėje netyla kalbos apie tai, kaip istorinį pastatą būtų galima pritaikyti šiuolaikinei sostinei, neatsisakant ir pašto paslaugų. Ir tarpukariu, ir šiandien Kauno centrinis paštas – vienas miestiečiams svarbiausių ir brangiausių objektų, kuriame dera architektūrinis sąmoningumas ir tautinis pasididžiavimas.

2015 m. Europos Komisijos sprendimu į Europos paveldo ženklo sąrašą įtraukti 44 Kauno tarpukario modernizmo architektūros objektai, tarp kurių – ir Kauno centrinis paštas.

Centrinis paštas

Laisvės al. 102, Kaunas

Vartant XX a. 4-ojo dešimtmečio Kauno spaudos iškarpas akivaizdu, kad naujųjų pašto rūmų statybos buvo visuomenėje karštai aptarinėtas reikalas. Vieno svarbiausių tarpukariu iškilusių reprezentacinių Kauno statinių gimtadieniu derėtų laikyti 1932 m. sausio 2 d. – tądien čia pradėtos visos pašto operacijos, o darbuotojų ir įrangos perkraustymas iš patalpų K. Donelaičio gatvėje vyko paskutinėmis 1931-ųjų dienomis. Pastato priešistorė mena 1924 m. – tuomet imta kalbėti apie tokio objekto poreikį, o statyba datuojama 1930 m. – Vytauto Didžiojo metais. Tuomet buvo praėję 500 metų nuo didžiojo kunigaikščio mirties, ir šią sukaktį Kaunas pažymėjo statybų bumu.

Centrinio pašto projekto autorius Feliksas Vizbaras, vienas užimčiausių tarpukario architektų, nebuvo pirmasis, išreiškęs būsimojo pastato viziją, tačiau būtent jam patikėta objektą įgyvendinti. Tai kainavo apie 1,5 mln. litų, dar ketvirtis milijono išleista pašto interjerui, kuris, gausiai dekoruotas tarpukario dailininkų darbais ir pašto simboliais (pavyzdžiui, Petras Kalpokas išpiešė net 103 pašto ženklus), šiandien laikomas vienu svarbiausių tautinio stiliaus pavyzdžių. Būtent taip – „tautinis stilius“ – pašto pastatą įvardijo ir architektas, nors objektas vadinamas ir funkcionalizmo pirmtaku.

Kuo „moderniškas“ 1932 m. buvo šis modernistinės architektūros pavyzdys? Penki aukštai ir rūsys, liftai, šviesios ir erdvios patalpos, dušai darbuotojams, nereikalingų detalių nebuvimas – tai jau kelios priežastys tokiam epitetui. „Kaunietiškai“ lenktą pašto fasadą po kelerių metų papuošė ir elektroninis laikrodis, o monumentalūs įėjimo laiptai savo aktualumo neprarado ir XXI a.

Įdomu, kad per beveik 100 metų nepakito pastato funkcija. Tiesa, šiandien, sparčiai modernėjant pašto paslaugoms, jau ne visi pastato aukštai išnaudojami. Vis dėlto visuomenėje netyla kalbos apie tai, kaip istorinį pastatą būtų galima pritaikyti šiuolaikinei sostinei, neatsisakant ir pašto paslaugų. Ir tarpukariu, ir šiandien Kauno centrinis paštas – vienas miestiečiams svarbiausių ir brangiausių objektų, kuriame dera architektūrinis sąmoningumas ir tautinis pasididžiavimas.

2015 m. Europos Komisijos sprendimu į Europos paveldo ženklo sąrašą įtraukti 44 Kauno tarpukario modernizmo architektūros objektai, tarp kurių – ir Kauno centrinis paštas.

Palikite komentarą

Siųsti
Komentaras išsiųstas sėkmingai!