Atgal

Druskininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia

2°C
I. Fonbergo g. 15, Druskininkai
Klausyti
Maršrutai

Dar XIX a. viduryje šioje Vilniaus alėjos pradžioje esančioje aikštėje iškilo neogotikinė koplyčia, savo formomis labiau priminusi stačiatikių maldos namus. Galbūt todėl, kad ją, teigiama, projektavo architektas iš Gardino – tuo metu kurortas priklausė būtent šiai carinės Rusijos gubernijai. Šioje koplyčioje vargonininku dirbo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio tėvas, o jaunąjį menininką įkvėpė ir koplyčios varpai. Vis dėlto šiandien jūs matote 1912 m. pradėtą, tarpukariu baigtą statyti bažnyčią – beje, vienintelę katalikišką visame Druskininkų kurorte.

1909 m. nuspręsta, kad Druskininkų katalikai nusipelnė erdvesnių maldos namų. Jiems projektą parengė Sankt Peterburgo dailės akademijos absolventas lenkas Stefanas Šileris. Jis savo kūryboje nevengė istorijos citatų, vertino baroką ir renesansą. Vis dėlto projektuodamas bažnyčią Druskininkuose jis pratęsė neogotikos tradiciją. Architektūros specialistų teigimu, architektas rėmėsi Nyderlandų, Pamario ir Lietuvos gotikos tradicijomis. Tikrai įžvelgsite panašumų su Šv. Onos bažnyčia Vilniuje.

Bažnyčios statybas finansavo Druskininkų katalikų parapijos klebonas Boleslovas Valejka, kuris tuo pat metu kurorte buvo įsteigęs slaptą lenkišką mokyklą, o 1942 m. buvo sušaudytas Gardine. Kitur teigiama, kad rėmėja buvo žurnalo „Druskininkų šaltinių undinė“ leidėjo gydytojo Ksavero Volfgango žmona Henrika, o kitas vietos turtuolis lėšų skirti siūlė su sąlyga, kad iš jo vilos būtų matyti bažnyčios įėjimas. Su tuo kunigas Valejka nesutiko.

Karas statybas pristabdė – nebuvo baigtas bokštas, neįrengtas vidus. Bažnyčia konsekruota jau tarpukariu. Spaudos archyvuose galima rasti ir tokią įdomią detalę – naujuosiuose maldos namuose nevengė lankytis Lenkijos maršalas, tuo metu jau diktatorius, Juzefas Pilsudskis.

Sovietų okupacijos metais į Druskininkus atsiųstas vilnietis kunigas Juozas Vaičiūnas, kurio aplankyti užsukdavo ir netoli esančioje klebonijoje paviešėdavo tokie asmenys, kaip kalbininkas Juozas Balčikonis, rašytojas Vincas Mykolaitis-Putinas ir kt.

1991 m. bažnyčios fasade pastatyta 4,5 m aukščio Laiminančio Kristaus skulptūra, kurios autorius – Kęstutis Juozapas Patamsis.

Druskininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia

I. Fonbergo g. 15, Druskininkai

Dar XIX a. viduryje šioje Vilniaus alėjos pradžioje esančioje aikštėje iškilo neogotikinė koplyčia, savo formomis labiau priminusi stačiatikių maldos namus. Galbūt todėl, kad ją, teigiama, projektavo architektas iš Gardino – tuo metu kurortas priklausė būtent šiai carinės Rusijos gubernijai. Šioje koplyčioje vargonininku dirbo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio tėvas, o jaunąjį menininką įkvėpė ir koplyčios varpai. Vis dėlto šiandien jūs matote 1912 m. pradėtą, tarpukariu baigtą statyti bažnyčią – beje, vienintelę katalikišką visame Druskininkų kurorte.

1909 m. nuspręsta, kad Druskininkų katalikai nusipelnė erdvesnių maldos namų. Jiems projektą parengė Sankt Peterburgo dailės akademijos absolventas lenkas Stefanas Šileris. Jis savo kūryboje nevengė istorijos citatų, vertino baroką ir renesansą. Vis dėlto projektuodamas bažnyčią Druskininkuose jis pratęsė neogotikos tradiciją. Architektūros specialistų teigimu, architektas rėmėsi Nyderlandų, Pamario ir Lietuvos gotikos tradicijomis. Tikrai įžvelgsite panašumų su Šv. Onos bažnyčia Vilniuje.

Bažnyčios statybas finansavo Druskininkų katalikų parapijos klebonas Boleslovas Valejka, kuris tuo pat metu kurorte buvo įsteigęs slaptą lenkišką mokyklą, o 1942 m. buvo sušaudytas Gardine. Kitur teigiama, kad rėmėja buvo žurnalo „Druskininkų šaltinių undinė“ leidėjo gydytojo Ksavero Volfgango žmona Henrika, o kitas vietos turtuolis lėšų skirti siūlė su sąlyga, kad iš jo vilos būtų matyti bažnyčios įėjimas. Su tuo kunigas Valejka nesutiko.

Karas statybas pristabdė – nebuvo baigtas bokštas, neįrengtas vidus. Bažnyčia konsekruota jau tarpukariu. Spaudos archyvuose galima rasti ir tokią įdomią detalę – naujuosiuose maldos namuose nevengė lankytis Lenkijos maršalas, tuo metu jau diktatorius, Juzefas Pilsudskis.

Sovietų okupacijos metais į Druskininkus atsiųstas vilnietis kunigas Juozas Vaičiūnas, kurio aplankyti užsukdavo ir netoli esančioje klebonijoje paviešėdavo tokie asmenys, kaip kalbininkas Juozas Balčikonis, rašytojas Vincas Mykolaitis-Putinas ir kt.

1991 m. bažnyčios fasade pastatyta 4,5 m aukščio Laiminančio Kristaus skulptūra, kurios autorius – Kęstutis Juozapas Patamsis.

Palikite komentarą

Siųsti
Komentaras išsiųstas sėkmingai!