Atgal

Gyvenamasis namas ir Laisvės paminklas

(buv. Savivaldybė, Policijos nuovada)

16°C
Laisvės al. 8, Plungė
Klausyti
Maršrutai

Nuo 1567 m. rašytiniuose šaltiniuose minimas Plungės miestas Magdeburgo teises įgavo 1792 m. XIX a. Plungę valdė grafai Zubovai, iš kurių Plungės dvarą įsigijo kunigaikščiai Oginskiai. Jie dvare įkūrė vieną pirmųjų muzikos mokyklų Lietuvoje, parką.

Prestižinis Plungės bulvaras, vedantis link dvaro parko, Mykolo Oginskio užsakymu suprojektuotas ir liepomis apsodintas XIX a. pabaigoje. Iš pradžių jis taip ir vadintas – Bulvaro gatve, o Laisvės alėja tapo paskelbus Nepriklausomybę.

Pirmosios Lietuvos Respublikos metais ši gatvė buvo viena iš pagrindinių, joje buvo įsikūrusios valdžios įstaigos: Plungės miesto savivaldybė, gimnazija, policijos nuovada, gaisrinė, šaulių būstinė, „Šaulių klubo“ restoranas, kino teatras, miškų urėdija, vaistinė. Po Antrojo pasaulinio karo alėja pavadinta Žemaitės. Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, sugrąžintas Laisvės alėjos pavadinimas.

Adresu Laisvės alėjos 8 ir šiandien stovinčiame, dar iki Pirmojo pasaulinio karo statytame name, 1919 – ~1930 metais buvo įsikūrusi Plungės miesto savivaldybė, jame kurį laiką veikė ir policijos nuovada. Būtent šiame name dirbo ir pirmasis Plungės burmistras, miestui vadovavęs 1918–1930 m. – Boruchas Dovydas Golgvaseris. Jis 1928 m. buvo apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu. 1937 m. Goldvaseris su šeima emigravo į Pietų Afriką. Jis mirė 1956 m.

Artėjant Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dešimtmečiui, Plungėje nuspręsta statyti tai pažymintį Laisvės paminklą. Laisvės simbolis pradėtas statyti 1928 m., o baigtas 1931 m. vasaros gale. Prieš pat oficialią darbų pabaigą katalikiška vietos visuomenė išreiškė nepasitenkinimą tuo, kad Laisvės simbolis – angelas – meistro Kleinauskio vaizduojamas nuoga krūtine. Beje, Laisvės paminklas buvo planuotas priešais bažnyčią, bet statulos su krikščioniška simbolika nesutiko statyti Plungės inteligentai.

Jau po poros metų apgriuvusi skulptūra demontuota, tolesnis jos likimas nežinomas. Betoninis postamentas susprogdintas 6-ame dešimtmetyje. 1992 m. rugsėjo 7 d., minint 200-ąsias Plungės savivaldos metines, jis atstatytas – naujoji skulptūra yra iš bronzos – ir pašventintas. Skulptūros autorius – Vilniaus dailės dirbtuvių skulptorius Vilimas Ketvirtis.

Gyvenamasis namas ir Laisvės paminklas

(buv. Savivaldybė, Policijos nuovada)

Laisvės al. 8, Plungė

Nuo 1567 m. rašytiniuose šaltiniuose minimas Plungės miestas Magdeburgo teises įgavo 1792 m. XIX a. Plungę valdė grafai Zubovai, iš kurių Plungės dvarą įsigijo kunigaikščiai Oginskiai. Jie dvare įkūrė vieną pirmųjų muzikos mokyklų Lietuvoje, parką.

Prestižinis Plungės bulvaras, vedantis link dvaro parko, Mykolo Oginskio užsakymu suprojektuotas ir liepomis apsodintas XIX a. pabaigoje. Iš pradžių jis taip ir vadintas – Bulvaro gatve, o Laisvės alėja tapo paskelbus Nepriklausomybę.

Pirmosios Lietuvos Respublikos metais ši gatvė buvo viena iš pagrindinių, joje buvo įsikūrusios valdžios įstaigos: Plungės miesto savivaldybė, gimnazija, policijos nuovada, gaisrinė, šaulių būstinė, „Šaulių klubo“ restoranas, kino teatras, miškų urėdija, vaistinė. Po Antrojo pasaulinio karo alėja pavadinta Žemaitės. Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, sugrąžintas Laisvės alėjos pavadinimas.

Adresu Laisvės alėjos 8 ir šiandien stovinčiame, dar iki Pirmojo pasaulinio karo statytame name, 1919 – ~1930 metais buvo įsikūrusi Plungės miesto savivaldybė, jame kurį laiką veikė ir policijos nuovada. Būtent šiame name dirbo ir pirmasis Plungės burmistras, miestui vadovavęs 1918–1930 m. – Boruchas Dovydas Golgvaseris. Jis 1928 m. buvo apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu. 1937 m. Goldvaseris su šeima emigravo į Pietų Afriką. Jis mirė 1956 m.

Artėjant Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dešimtmečiui, Plungėje nuspręsta statyti tai pažymintį Laisvės paminklą. Laisvės simbolis pradėtas statyti 1928 m., o baigtas 1931 m. vasaros gale. Prieš pat oficialią darbų pabaigą katalikiška vietos visuomenė išreiškė nepasitenkinimą tuo, kad Laisvės simbolis – angelas – meistro Kleinauskio vaizduojamas nuoga krūtine. Beje, Laisvės paminklas buvo planuotas priešais bažnyčią, bet statulos su krikščioniška simbolika nesutiko statyti Plungės inteligentai.

Jau po poros metų apgriuvusi skulptūra demontuota, tolesnis jos likimas nežinomas. Betoninis postamentas susprogdintas 6-ame dešimtmetyje. 1992 m. rugsėjo 7 d., minint 200-ąsias Plungės savivaldos metines, jis atstatytas – naujoji skulptūra yra iš bronzos – ir pašventintas. Skulptūros autorius – Vilniaus dailės dirbtuvių skulptorius Vilimas Ketvirtis.

Palikite komentarą

Siųsti
Komentaras išsiųstas sėkmingai!