Atgal

Gyvenamasis namas

3°C
Telšių g. 16, Plungė
Klausyti
Maršrutai

Nuo 1567 m. rašytiniuose šaltiniuose minimas Plungės miestas Magdeburgo teises įgavo 1792 m., bet nespėjo jomis pasinaudoti. Po Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo (1795 m.) Plungę valdė grafai Zubovai, iš kurių Plungės dvarą XIX a. pabaigoje įsigijo kunigaikščiai Oginskiai. Jie dvare įkūrė vieną pirmųjų muzikos mokyklų Lietuvoje.

1923 m. lietuviai sudarė 55 proc. miesto gyventojų, žydai – 44 proc. Žydai valdė ir daugumą miesto įmonių, turtingesnės šeimos buvo įsikūrusios tarpukariu nutiestoje Vytauto gatvėje. Tarpukariu miesto plėtrai daug įtakos turėjo nauja geležinkelio linija, linų pluošto ir medvilnės fabrikas „Kučiskis – Pabedinskiai“, taip pat – žydų verslai ir amatai bei vietos žemaičių žemės ūkio produkcija. 1941 m. sunaikinta beveik visa Plungės žydų bendruomenė. Po karo Plungės veidas smarkiai pasikeitė, planuota, kad miestas taps regiono pramonės centru, bet tai neįvyko. Šiandien kviečiame pasivaikščioti po istorinę miesto dalį ir paieškoti tarpukario progreso pėdsakų bei pasidomėti, kokie žmonės kūrė šį miestą.

Telšių gatvė vienu metu buvo pervadinta į Smetonos gatvę – šis pavadinimas duotas 1932 m., kai geležinkelio linijos atidarymo proga Plungėje lankėsi Prezidentas Antanas Smetona. Čia veikė žydų krautuvės, veikdavo ir turgus, vietinių vadinamas „jomarku“.

Tais pačiais 1932 m. tuometėje Smetonos gatvėje pastatytame puošniame, klasicistinių bruožų turinčiame name gyveno žurnalistas ir teisininkas Antanas Ragauskas su šeima. Šiame name veikė ir jo notaro biuras.

Antanas Ragauskas taip pat buvo Lietuvos šaulių sąjungos Plungės kuopos tarybos narys bei Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos „Jaunalietuviai“ Plungės skyriaus komisijos narys, aktyviai įsiliejęs į „Jaunalietuvių“ teatrinę veiklą. Vėliau teisininkas pasitraukė į Vakarus ir, apsigyvenęs JAV, Čikagoje, daug rašė užsienio lietuvių spaudoje, komentavo politiką ir kultūrą.

Vietos gyventojai prisimena, kad name taip pat veikė restoranas, o prasidėjus karui jame vienu metu buvo apgyvendinti rusų kareiviai. Šiuo metu pastate įrengti gyvenamieji butai. Pastato tūris nepakitęs, išlikę pagrindiniai bruožai. Sovietų okupacijos metais gatvė vadinta V. Kapsuko gatve, vėliau jai grąžintas Telšių pavadinimas.

Gyvenamasis namas

Telšių g. 16, Plungė

Nuo 1567 m. rašytiniuose šaltiniuose minimas Plungės miestas Magdeburgo teises įgavo 1792 m., bet nespėjo jomis pasinaudoti. Po Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo (1795 m.) Plungę valdė grafai Zubovai, iš kurių Plungės dvarą XIX a. pabaigoje įsigijo kunigaikščiai Oginskiai. Jie dvare įkūrė vieną pirmųjų muzikos mokyklų Lietuvoje.

1923 m. lietuviai sudarė 55 proc. miesto gyventojų, žydai – 44 proc. Žydai valdė ir daugumą miesto įmonių, turtingesnės šeimos buvo įsikūrusios tarpukariu nutiestoje Vytauto gatvėje. Tarpukariu miesto plėtrai daug įtakos turėjo nauja geležinkelio linija, linų pluošto ir medvilnės fabrikas „Kučiskis – Pabedinskiai“, taip pat – žydų verslai ir amatai bei vietos žemaičių žemės ūkio produkcija. 1941 m. sunaikinta beveik visa Plungės žydų bendruomenė. Po karo Plungės veidas smarkiai pasikeitė, planuota, kad miestas taps regiono pramonės centru, bet tai neįvyko. Šiandien kviečiame pasivaikščioti po istorinę miesto dalį ir paieškoti tarpukario progreso pėdsakų bei pasidomėti, kokie žmonės kūrė šį miestą.

Telšių gatvė vienu metu buvo pervadinta į Smetonos gatvę – šis pavadinimas duotas 1932 m., kai geležinkelio linijos atidarymo proga Plungėje lankėsi Prezidentas Antanas Smetona. Čia veikė žydų krautuvės, veikdavo ir turgus, vietinių vadinamas „jomarku“.

Tais pačiais 1932 m. tuometėje Smetonos gatvėje pastatytame puošniame, klasicistinių bruožų turinčiame name gyveno žurnalistas ir teisininkas Antanas Ragauskas su šeima. Šiame name veikė ir jo notaro biuras.

Antanas Ragauskas taip pat buvo Lietuvos šaulių sąjungos Plungės kuopos tarybos narys bei Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos „Jaunalietuviai“ Plungės skyriaus komisijos narys, aktyviai įsiliejęs į „Jaunalietuvių“ teatrinę veiklą. Vėliau teisininkas pasitraukė į Vakarus ir, apsigyvenęs JAV, Čikagoje, daug rašė užsienio lietuvių spaudoje, komentavo politiką ir kultūrą.

Vietos gyventojai prisimena, kad name taip pat veikė restoranas, o prasidėjus karui jame vienu metu buvo apgyvendinti rusų kareiviai. Šiuo metu pastate įrengti gyvenamieji butai. Pastato tūris nepakitęs, išlikę pagrindiniai bruožai. Sovietų okupacijos metais gatvė vadinta V. Kapsuko gatve, vėliau jai grąžintas Telšių pavadinimas.

Palikite komentarą

Siųsti
Komentaras išsiųstas sėkmingai!