Atgal

Kauno Jėzaus Kristaus Prisikėlimo bazilika

14°C
Žemaičių g. 31A, Kaunas
Klausyti
Maršrutai

Paminklas Lietuvos valstybingumui – tik vienas iš daugelio vaizdingų epitetų, vartojamų kabant apie Kauno Jėzaus Kristaus Prisikėlimo baziliką. Kertinis jos akmuo atvežtas iš Jeruzalės Alyvų kalno ir pašventintas 1934 m., o iki bažnyčios konsekracijos turėjo praeiti dar 70 metų.

1928 m. paskelbtame architektūriniame bažnyčios, buvusios Žaliakalnio turgavietės sklype, konkurse dalyvavo net 15 projektų. Pirmųjų dviejų vietų laimėtojų idėjų nebuvo galima įgyvendinti, tad darbo ėmėsi Karolis Reisonas. Viena idėjų, priminusi M. K. Čiurlionio paveikslus, šventovės akcentu siūlė 86 m aukščio bokštą atvirais įvijais laiptais. Visuomenėje ši tema kėlė daug diskusijų – juk ir finansavo šią bažnyčią visa tauta. Tad galiausiai statybos pradėtos jau pagal ketvirtąjį, racionalų, apibendrintais tūriais išspręstą K. Reisono projektą. Beje, ar žinojote, kad latvių kilmės protestantas architektas dėl šio projekto tapo kataliku?

Nepriklausomos, stiprios ir vieningos Lietuvos simbolio statybą nutraukė karas ir sovietų okupacija. Beveik pusę metų amžiaus čia veikė radijo gamykla. Atkūrus Nepriklausomybę pratęstos ir pagaliau baigtos statybos tik įprasmino pradinį tikslą. Pirmosios Šv. Mišios čia laikytos 1997 m., iškilminga konsekracija įvyko 2004 m.

Šiandien tai – viena gausiausiai lankomų Kauno bažnyčių. Daug dėmesio ji susilaukia ir užsienio žiniasklaidoje, taigi ir tarp turistų, ypač dėl savo terasos, nuo kurios atsiveria kvapą gniaužiantis Kauno vaizdas. 2015 m. Europos Komisijos sprendimu į Europos paveldo ženklo sąrašą įtraukti 44 Kauno tarpukario modernizmo architektūros objektai, tarp kurių – ir šis monumentalus pastatas.

Dar vienas įdomus faktas – 1923 m. vos už 400 metrų nuo būsimosios bazilikos, Aukštaičių gatvėje, pastatyta Mažoji Kristaus Prisikėlimo bažnyčia. 1933 m. pagal Karolio Reisono projektą ši medinė bažnyčia rekonstruota, apmūryta. Ji, turėjusi būti laikina šventove, tapo ypač reikšminga karo ir okupacijų metais. Kasdienės šv. Mišios joje vyksta iki šiol. Šioje bažnytėlėje kabo atminimo lenta Prezidentui Valdui Adamkui, kuris čia patarnavo mokydamasis Jono Jablonskio pradžios mokykloje.

Kauno Jėzaus Kristaus Prisikėlimo bazilika

Žemaičių g. 31A, Kaunas

Paminklas Lietuvos valstybingumui – tik vienas iš daugelio vaizdingų epitetų, vartojamų kabant apie Kauno Jėzaus Kristaus Prisikėlimo baziliką. Kertinis jos akmuo atvežtas iš Jeruzalės Alyvų kalno ir pašventintas 1934 m., o iki bažnyčios konsekracijos turėjo praeiti dar 70 metų.

1928 m. paskelbtame architektūriniame bažnyčios, buvusios Žaliakalnio turgavietės sklype, konkurse dalyvavo net 15 projektų. Pirmųjų dviejų vietų laimėtojų idėjų nebuvo galima įgyvendinti, tad darbo ėmėsi Karolis Reisonas. Viena idėjų, priminusi M. K. Čiurlionio paveikslus, šventovės akcentu siūlė 86 m aukščio bokštą atvirais įvijais laiptais. Visuomenėje ši tema kėlė daug diskusijų – juk ir finansavo šią bažnyčią visa tauta. Tad galiausiai statybos pradėtos jau pagal ketvirtąjį, racionalų, apibendrintais tūriais išspręstą K. Reisono projektą. Beje, ar žinojote, kad latvių kilmės protestantas architektas dėl šio projekto tapo kataliku?

Nepriklausomos, stiprios ir vieningos Lietuvos simbolio statybą nutraukė karas ir sovietų okupacija. Beveik pusę metų amžiaus čia veikė radijo gamykla. Atkūrus Nepriklausomybę pratęstos ir pagaliau baigtos statybos tik įprasmino pradinį tikslą. Pirmosios Šv. Mišios čia laikytos 1997 m., iškilminga konsekracija įvyko 2004 m.

Šiandien tai – viena gausiausiai lankomų Kauno bažnyčių. Daug dėmesio ji susilaukia ir užsienio žiniasklaidoje, taigi ir tarp turistų, ypač dėl savo terasos, nuo kurios atsiveria kvapą gniaužiantis Kauno vaizdas. 2015 m. Europos Komisijos sprendimu į Europos paveldo ženklo sąrašą įtraukti 44 Kauno tarpukario modernizmo architektūros objektai, tarp kurių – ir šis monumentalus pastatas.

Dar vienas įdomus faktas – 1923 m. vos už 400 metrų nuo būsimosios bazilikos, Aukštaičių gatvėje, pastatyta Mažoji Kristaus Prisikėlimo bažnyčia. 1933 m. pagal Karolio Reisono projektą ši medinė bažnyčia rekonstruota, apmūryta. Ji, turėjusi būti laikina šventove, tapo ypač reikšminga karo ir okupacijų metais. Kasdienės šv. Mišios joje vyksta iki šiol. Šioje bažnytėlėje kabo atminimo lenta Prezidentui Valdui Adamkui, kuris čia patarnavo mokydamasis Jono Jablonskio pradžios mokykloje.

Palikite komentarą

Siųsti
Komentaras išsiųstas sėkmingai!