Atgal

Kauno miesto savivaldybė

(buv. Valstybės taupomosios kasos)

10°C
Laisvės al. 96, Kaunas
Klausyti
Maršrutai

Griežtos formos, aiškiai išreikštos funkcijos – taip trumpai galima apibūdinti Laisvės alėjoje esančią Kauno miesto savivaldybę. 1940 m., kai pastatas, skirtas Valstybės taupomosioms kasoms, buvo baigiamas, tokios išraiškos priemonės nebuvo vyraujančios. Palyginti su valstybinės reikšmės objektams būdinga istorizmo tradicija, tokias formas galima laikyti gaivaus vėjo gūsiu, o fasado vertikalių ritmas – jau tikrai „kaunietiškojo modernizmo“ bruožas.

Su šiuo pastatu galima lyginti panašiu metu pastatytus Darbo rūmus, kuriuose šiandien veikia Kauno kultūros centras „Tautos namai“. Beje, sutampa ir vienas šių pastatų inžinierių – Adolfas Lukošaitis. Su juo Taupomąsias kasas projektavo kolega Bronius Elsbergas, o paties projekto autorius – architektas Arnas Funkas, 1938 m. laimėjęs architektūrinį konkursą. Konkursas buvo tarptautinis, o tai rodo objekto svarbą. 1939 m. vyko ir atskiras konkursas fasado skulptūrai sukurti, kurį laimėjo Bronius Pundzius (tarp šio skulptoriaus darbų – ir „Vandens nešėja“ Žaliakalnyje, ir Maironio biustas, ir… viena garsiųjų Žaliojo tilto skulptūrų Vilniuje).

Penkių (pagrindiniame korpuse – net šešių) aukštų pastate iš trijų lakoniškų tūrių turėjo tilpti ne tik Taupomosios kasos, bet ir Prekybos ir Statistikos departamentai, kitos įstaigos, kurių darbuotojai į Laisvės alėją turėjo dairytis pro siaurus, aukštus langus. Palengvinti komunikaciją tarp atskirų skyrių skyrelių, sujungtų labirintus primenančiais koridoriais, turėjo pneumatinis paštas.

Pastato nespėta įrengti iki 1940 m. vasarą įvykusios sovietų okupacijos, vėliau pakeista jo funkcija. Čia įsikūrė Kauno vykdomasis ir Komunistų partijos komitetai. Pirmasis aukštas rekonstruotas atkūrus Nepriklausomybę, čia pradėjus veikti Kauno miesto savivaldybei. Pasidomėti pastate vis dar yra kuo, nors ne vienas pradinis sumanymas neišliko. Įeiti taip ir kviečia sukamosios durys, o viduje fotoaparatą vilioja okupacijai nepasidavę tautiniai interjero elementai. Taip pat – art deco grafikos pavyzdys, unikalios įstiklintos lubos Didžiojoje salėje.

2015 m. Europos Komisijos sprendimu į Europos paveldo ženklo sąrašą įtraukti 44 Kauno tarpukario modernizmo architektūros objektai, tarp kurių – ir pastatas, kuriame įsikūrusi Kauno miesto savivaldybė.

Kauno miesto savivaldybė

(buv. Valstybės taupomosios kasos)

Laisvės al. 96, Kaunas

Griežtos formos, aiškiai išreikštos funkcijos – taip trumpai galima apibūdinti Laisvės alėjoje esančią Kauno miesto savivaldybę. 1940 m., kai pastatas, skirtas Valstybės taupomosioms kasoms, buvo baigiamas, tokios išraiškos priemonės nebuvo vyraujančios. Palyginti su valstybinės reikšmės objektams būdinga istorizmo tradicija, tokias formas galima laikyti gaivaus vėjo gūsiu, o fasado vertikalių ritmas – jau tikrai „kaunietiškojo modernizmo“ bruožas.

Su šiuo pastatu galima lyginti panašiu metu pastatytus Darbo rūmus, kuriuose šiandien veikia Kauno kultūros centras „Tautos namai“. Beje, sutampa ir vienas šių pastatų inžinierių – Adolfas Lukošaitis. Su juo Taupomąsias kasas projektavo kolega Bronius Elsbergas, o paties projekto autorius – architektas Arnas Funkas, 1938 m. laimėjęs architektūrinį konkursą. Konkursas buvo tarptautinis, o tai rodo objekto svarbą. 1939 m. vyko ir atskiras konkursas fasado skulptūrai sukurti, kurį laimėjo Bronius Pundzius (tarp šio skulptoriaus darbų – ir „Vandens nešėja“ Žaliakalnyje, ir Maironio biustas, ir… viena garsiųjų Žaliojo tilto skulptūrų Vilniuje).

Penkių (pagrindiniame korpuse – net šešių) aukštų pastate iš trijų lakoniškų tūrių turėjo tilpti ne tik Taupomosios kasos, bet ir Prekybos ir Statistikos departamentai, kitos įstaigos, kurių darbuotojai į Laisvės alėją turėjo dairytis pro siaurus, aukštus langus. Palengvinti komunikaciją tarp atskirų skyrių skyrelių, sujungtų labirintus primenančiais koridoriais, turėjo pneumatinis paštas.

Pastato nespėta įrengti iki 1940 m. vasarą įvykusios sovietų okupacijos, vėliau pakeista jo funkcija. Čia įsikūrė Kauno vykdomasis ir Komunistų partijos komitetai. Pirmasis aukštas rekonstruotas atkūrus Nepriklausomybę, čia pradėjus veikti Kauno miesto savivaldybei. Pasidomėti pastate vis dar yra kuo, nors ne vienas pradinis sumanymas neišliko. Įeiti taip ir kviečia sukamosios durys, o viduje fotoaparatą vilioja okupacijai nepasidavę tautiniai interjero elementai. Taip pat – art deco grafikos pavyzdys, unikalios įstiklintos lubos Didžiojoje salėje.

2015 m. Europos Komisijos sprendimu į Europos paveldo ženklo sąrašą įtraukti 44 Kauno tarpukario modernizmo architektūros objektai, tarp kurių – ir pastatas, kuriame įsikūrusi Kauno miesto savivaldybė.

Palikite komentarą

Siųsti
Komentaras išsiųstas sėkmingai!