Atgal

Kauno valstybinė filharmonija

(buv. Teisingumo ir Seimo rūmai)

3°C
E. Ožeškienės g. 12, Kaunas
Klausyti
Maršrutai

Nors Kaune pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu iškilo tūkstančiai naujų įvairios paskirties pastatų, tik keletas jų buvo suprojektuoti specialiai valstybės institucijoms. Viena to priežasčių – Kaunas buvo laikinoji sostinė, vadinasi, viltis atgauti Vilnių nebuvo palaidota, tad ir investuoti į valstybinius pastatus nebuvo daug prasmės. Vis dėlto poreikiai buvo nemaži, tad jau 1925 m. pradėti statyti rūmai Teisingumo ministerijai. Vieta jiems parinkta, galima sakyti, dėl istorinių priežasčių – dar caro laikais čia buvo administracinis miesto centras.

Rūmus planuota pastatyti per dvejus metus, bet tai priklausė nuo valstybės asignacijų – darbai baigti 1929 m. Projekto kaina per tą laiką spėjo išaugti daugiau nei dvigubai nuo 1 mln. Lt iki 2,2 mln. Lt. Kaunietis architektas Edmundas Alfonsas Frykas (taip pat suprojektavęs daug geležinkelio stočių visoje Lietuvoje) šiame projekte monumentalų, valstybinei institucijai itin derantį neoklasicizmą derino su art deco ir tautinio stiliaus detalėmis.

Teisingumo ministerijos klerkų kaimynais tapo įvairių teisminių tarnybų darbuotojai, čia veikė Vyriausiasis Tribunolas. Monumentalaus, įspūdingomis kolonomis apgaubto pastato fasado viršuje buvęs užrašas interesantams ir atsitiktiniams praeiviams primindavo, kad „teisingumas yra valstybių pagrindas“.

1936 m. čia įsikraustė ir Seimas („Lietuvos aidas“ tų metų rugsėjo 1 d., prieš pat per radiją transliuotą ir didelio susidomėjimo sulaukusį pirmąjį Seimo posėdį naujoje vietoje, minėjo, kad remontas baigtas tik išvakarėse), kurio posėdžiai iki pat 1940 m. vykdavo ten, kur šiandien skamba klasikinė, akademinė ir kitų žanrų bei epochų muzika, neretai atliekama Kauno miesto simfoninio orkestro.

Kaip ir absoliučią daugumą kitų pastatų Lietuvoje, šiuos rūmus netruko nacionalizuoti okupacinė sovietų valdžia. Dvidešimt pirmųjų okupacijos metų rūmuose virė įvairūs gyvenimai. Čia veikė LTSR vandens kelių ministerijos skyrius, projektavimo institutas, net lėlių teatras. Filharmonija čia įkeldinta 1961 m. O 2004 m. rūmus rekonstravo ir muzikantų bei klausytojų reikmėms labiau pritaikė paveldo architektė Rymantė Gudienė.

Kauno valstybinė filharmonija

(buv. Teisingumo ir Seimo rūmai)

E. Ožeškienės g. 12, Kaunas

Nors Kaune pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu iškilo tūkstančiai naujų įvairios paskirties pastatų, tik keletas jų buvo suprojektuoti specialiai valstybės institucijoms. Viena to priežasčių – Kaunas buvo laikinoji sostinė, vadinasi, viltis atgauti Vilnių nebuvo palaidota, tad ir investuoti į valstybinius pastatus nebuvo daug prasmės. Vis dėlto poreikiai buvo nemaži, tad jau 1925 m. pradėti statyti rūmai Teisingumo ministerijai. Vieta jiems parinkta, galima sakyti, dėl istorinių priežasčių – dar caro laikais čia buvo administracinis miesto centras.

Rūmus planuota pastatyti per dvejus metus, bet tai priklausė nuo valstybės asignacijų – darbai baigti 1929 m. Projekto kaina per tą laiką spėjo išaugti daugiau nei dvigubai nuo 1 mln. Lt iki 2,2 mln. Lt. Kaunietis architektas Edmundas Alfonsas Frykas (taip pat suprojektavęs daug geležinkelio stočių visoje Lietuvoje) šiame projekte monumentalų, valstybinei institucijai itin derantį neoklasicizmą derino su art deco ir tautinio stiliaus detalėmis.

Teisingumo ministerijos klerkų kaimynais tapo įvairių teisminių tarnybų darbuotojai, čia veikė Vyriausiasis Tribunolas. Monumentalaus, įspūdingomis kolonomis apgaubto pastato fasado viršuje buvęs užrašas interesantams ir atsitiktiniams praeiviams primindavo, kad „teisingumas yra valstybių pagrindas“.

1936 m. čia įsikraustė ir Seimas („Lietuvos aidas“ tų metų rugsėjo 1 d., prieš pat per radiją transliuotą ir didelio susidomėjimo sulaukusį pirmąjį Seimo posėdį naujoje vietoje, minėjo, kad remontas baigtas tik išvakarėse), kurio posėdžiai iki pat 1940 m. vykdavo ten, kur šiandien skamba klasikinė, akademinė ir kitų žanrų bei epochų muzika, neretai atliekama Kauno miesto simfoninio orkestro.

Kaip ir absoliučią daugumą kitų pastatų Lietuvoje, šiuos rūmus netruko nacionalizuoti okupacinė sovietų valdžia. Dvidešimt pirmųjų okupacijos metų rūmuose virė įvairūs gyvenimai. Čia veikė LTSR vandens kelių ministerijos skyrius, projektavimo institutas, net lėlių teatras. Filharmonija čia įkeldinta 1961 m. O 2004 m. rūmus rekonstravo ir muzikantų bei klausytojų reikmėms labiau pritaikė paveldo architektė Rymantė Gudienė.

Palikite komentarą

Siųsti
Komentaras išsiųstas sėkmingai!