Atgal

Kino teatras „Romuva“

18°C
Laisvės al. 54, Kaunas
Klausyti
Maršrutai

„Ir vėl viena legenda subliūško… O buvo tokia legenda: Laisvės alėjoje netrukus atidaromas kinas, prie kurio tose pačiose bus ir moderniausia Kauno kavinė. Pasirodo, kinas yra, o kavinės nėra…“ – taip ironiškai pradėtas 1940 m. balandžio 8 d. „Lietuvos aido“ numeryje publikuotas straipsnis apie kino teatrą „Romuva“. Kitose straipsnio eilutėse negailėta komplimentų kino teatro statytojams Antanui ir Petrui Steikūnams, kurie „yra nepagailėję kino lankytojams patogumų ir akiai malonaus pasigrožėjimo“. Bet apie viską iš pradžių.

Laisvės alėją tarpukariu buvo galima pravardžiuoti kino bulvaru – čia veikė dvylika kino teatrų. Tiesa, ši kultūra siekia pačią XX a. pradžią. „Romuva“ – paskutinis, statytas nepriklausomoje Lietuvoje. Tiesa, jo statyboms būsimasis karas jau turėjo įtakos – projekto savininkai Antanas ir Petras Steikūnai turėjo nukelti šių pradžią, nes dalyvavo karinėse pratybose.

Erdviausias ir originaliausias, toks „kaip Paryžiuje“ – taip buvo kalbama apie architekto Nikolajaus Mačiulskio suprojektuoto 687 vietų kino teatro modernumą, turint omenyje, beje, salės vėdinimą. Akustiniai sprendimai atsispindėjo ovalioje salės formoje, buvo panaudoti specialūs apmušalai, o skliautą suprojektavo gelžbetonio konstrukcijų Lietuvoje pradininkas inžinierius Pranas Markūnas. Apvalių formų netrūksta ir kitose kino teatro erdvėse. Specialistai šiuos sprendimus priskiria JAV tuo metu bangavusiai streamline estetikai, taip pat vadinamai vėlyvuoju art deco etapu. Pastatą įtraukus į sklypo gilumą, suformuota jauki viešoji erdvė – lyg dar vienas laukiamasis, tik jau po atviru dangumi.

Ikoniniu netruko tapti artdekinis „Romuvos“ fasadas, ypač stiklinis bokštelis, kurio dėl prasidėjusio karo nespėta apšviesti. Daugelį kauniečių kiną pamilti privertusi moderni pilaitė – šiuo metu seniausias kino teatras Lietuvoje. Įdomu, kad baltišku žodžiu „Romuva“ kino teatras vadintas ir sovietų okupacijos metais, kai turinį kontroliavo Valstybinė kinofikacijos valdyba.

2015 m. Europos Komisijos sprendimu į Europos paveldo ženklo sąrašą įtraukti 44 Kauno tarpukario modernizmo architektūros objektai, tarp kurių – ir kino teatras „Romuva“.

Kino teatras „Romuva“

Laisvės al. 54, Kaunas

„Ir vėl viena legenda subliūško… O buvo tokia legenda: Laisvės alėjoje netrukus atidaromas kinas, prie kurio tose pačiose bus ir moderniausia Kauno kavinė. Pasirodo, kinas yra, o kavinės nėra…“ – taip ironiškai pradėtas 1940 m. balandžio 8 d. „Lietuvos aido“ numeryje publikuotas straipsnis apie kino teatrą „Romuva“. Kitose straipsnio eilutėse negailėta komplimentų kino teatro statytojams Antanui ir Petrui Steikūnams, kurie „yra nepagailėję kino lankytojams patogumų ir akiai malonaus pasigrožėjimo“. Bet apie viską iš pradžių.

Laisvės alėją tarpukariu buvo galima pravardžiuoti kino bulvaru – čia veikė dvylika kino teatrų. Tiesa, ši kultūra siekia pačią XX a. pradžią. „Romuva“ – paskutinis, statytas nepriklausomoje Lietuvoje. Tiesa, jo statyboms būsimasis karas jau turėjo įtakos – projekto savininkai Antanas ir Petras Steikūnai turėjo nukelti šių pradžią, nes dalyvavo karinėse pratybose.

Erdviausias ir originaliausias, toks „kaip Paryžiuje“ – taip buvo kalbama apie architekto Nikolajaus Mačiulskio suprojektuoto 687 vietų kino teatro modernumą, turint omenyje, beje, salės vėdinimą. Akustiniai sprendimai atsispindėjo ovalioje salės formoje, buvo panaudoti specialūs apmušalai, o skliautą suprojektavo gelžbetonio konstrukcijų Lietuvoje pradininkas inžinierius Pranas Markūnas. Apvalių formų netrūksta ir kitose kino teatro erdvėse. Specialistai šiuos sprendimus priskiria JAV tuo metu bangavusiai streamline estetikai, taip pat vadinamai vėlyvuoju art deco etapu. Pastatą įtraukus į sklypo gilumą, suformuota jauki viešoji erdvė – lyg dar vienas laukiamasis, tik jau po atviru dangumi.

Ikoniniu netruko tapti artdekinis „Romuvos“ fasadas, ypač stiklinis bokštelis, kurio dėl prasidėjusio karo nespėta apšviesti. Daugelį kauniečių kiną pamilti privertusi moderni pilaitė – šiuo metu seniausias kino teatras Lietuvoje. Įdomu, kad baltišku žodžiu „Romuva“ kino teatras vadintas ir sovietų okupacijos metais, kai turinį kontroliavo Valstybinė kinofikacijos valdyba.

2015 m. Europos Komisijos sprendimu į Europos paveldo ženklo sąrašą įtraukti 44 Kauno tarpukario modernizmo architektūros objektai, tarp kurių – ir kino teatras „Romuva“.

Palikite komentarą

Siųsti
Komentaras išsiųstas sėkmingai!