Bendras maršrutas
433 km
79 val
27 val
6 val30 min
Mobilioji programėlė
Nors pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu šalyje sparčiai kūrėsi pramonė, šalis išliko žemės ūkio kraštas. 1924 m. įkurtas Žemės bankas buvo stambiausia šią sritį kreditavusi įstaiga, tad nieko keista, jog naujam banko pastatui parinktas sklypas pačiame miesto centre.
Beje, banką projektavęs Karolis Reisonas atsižvelgė į tai, kad pastatas bus Karo muziejaus kaimynystėje, taigi neperlenkė lazdos mąstydamas apie eksterjerą. Santūrios, aiškios klasicistinės formos – racionalizmo ir funkcionalizmo bei vyravusių bankų architektūros tendencijų bruožas. Santūrūs ir interjerai – tai buvo ir ekonominis, ir higienos sprendimas. „Brangių įrengimų, visokių gipso pagražinimų ir ornamentų, nors ir puošiančių vidaus įrengimą, tačiau visuomet padedančių dulkėms laikytis, naujai pastatytuose Žemės banko namuose nėra“, – 1935 m. rašė „Lietuvos aidas“.
1935 m. baigtame pastate taip pat įsikūrė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija. Tokia kaimynystė neatrodo keista turint omenyje, kad neatrodė reikalinga laikinojoje sostinėje statyti valdžios reikmėms skirtus pastatus – visi laukė, kol Lietuvai bus grąžintas Vilnius.
Lietuvą okupavę vokiečiai banko pastate įkūrė srities komisariatą. Sovietų valdžia čia perkėlė Kauno universitetą (vėliau – Kauno politechnikos institutas). Naujakuriams pritaikytas pastato išplanavimas. 1964 m. interjerą papuošė Stasio Ušinsko vitražas „Studentai praktikoje“.
Šiandien pastate tebeveikia Centriniai Kauno technologijos universiteto rūmai (taip pat ir KTU muziejus). Tai, kad čia kadaise būdavo sprendžiami ūkininkų likimai, nuspėti galima aukštai užvertus galvą ir apžiūrėjus bareljefus, vaizduojančius valstiečių galvas. Jų autorius – poetės Salomėjos Nėries vyras Bernardas Bučas.
2015 m. Europos Komisijos sprendimu į Europos paveldo ženklo sąrašą įtraukti 44 Kauno tarpukario modernizmo architektūros objektai, tarp kurių – ir buvęs Žemės bankas. Kviečiame aplankyti ir kitus netoli esančius Europos paveldo ženklo objektus – Vytauto Didžiojo karo muziejų, Nacionalinį M. K. Čiurlionio dailės muziejų, „Pažangos“ ir „Pienocentro“ rūmus bei šiuo metu seniausią Lietuvoje kino teatrą „Romuva“.
Nors pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu šalyje sparčiai kūrėsi pramonė, šalis išliko žemės ūkio kraštas. 1924 m. įkurtas Žemės bankas buvo stambiausia šią sritį kreditavusi įstaiga, tad nieko keista, jog naujam banko pastatui parinktas sklypas pačiame miesto centre.
Beje, banką projektavęs Karolis Reisonas atsižvelgė į tai, kad pastatas bus Karo muziejaus kaimynystėje, taigi neperlenkė lazdos mąstydamas apie eksterjerą. Santūrios, aiškios klasicistinės formos – racionalizmo ir funkcionalizmo bei vyravusių bankų architektūros tendencijų bruožas. Santūrūs ir interjerai – tai buvo ir ekonominis, ir higienos sprendimas. „Brangių įrengimų, visokių gipso pagražinimų ir ornamentų, nors ir puošiančių vidaus įrengimą, tačiau visuomet padedančių dulkėms laikytis, naujai pastatytuose Žemės banko namuose nėra“, – 1935 m. rašė „Lietuvos aidas“.
1935 m. baigtame pastate taip pat įsikūrė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija. Tokia kaimynystė neatrodo keista turint omenyje, kad neatrodė reikalinga laikinojoje sostinėje statyti valdžios reikmėms skirtus pastatus – visi laukė, kol Lietuvai bus grąžintas Vilnius.
Lietuvą okupavę vokiečiai banko pastate įkūrė srities komisariatą. Sovietų valdžia čia perkėlė Kauno universitetą (vėliau – Kauno politechnikos institutas). Naujakuriams pritaikytas pastato išplanavimas. 1964 m. interjerą papuošė Stasio Ušinsko vitražas „Studentai praktikoje“.
Šiandien pastate tebeveikia Centriniai Kauno technologijos universiteto rūmai (taip pat ir KTU muziejus). Tai, kad čia kadaise būdavo sprendžiami ūkininkų likimai, nuspėti galima aukštai užvertus galvą ir apžiūrėjus bareljefus, vaizduojančius valstiečių galvas. Jų autorius – poetės Salomėjos Nėries vyras Bernardas Bučas.
2015 m. Europos Komisijos sprendimu į Europos paveldo ženklo sąrašą įtraukti 44 Kauno tarpukario modernizmo architektūros objektai, tarp kurių – ir buvęs Žemės bankas. Kviečiame aplankyti ir kitus netoli esančius Europos paveldo ženklo objektus – Vytauto Didžiojo karo muziejų, Nacionalinį M. K. Čiurlionio dailės muziejų, „Pažangos“ ir „Pienocentro“ rūmus bei šiuo metu seniausią Lietuvoje kino teatrą „Romuva“.
