Bendras maršrutas
433 km
79 val
27 val
6 val30 min
Mobilioji programėlė
Lygiai tiek, kiek XXI a. atsiėjo didžiausia ir moderniausia Baltijos šalyse „Žalgirio“ arena, tarpukariu Lietuvai kainavo Krašto apsaugos ministerijos Ginklavimo valdybos Tyrimų laboratorija. Simboliška – tai buvo inovatyviausias pastatas Baltijos šalyse. Ne tik stilingas ir modernus, bet ir kupinas moderniausios technikos.
Įdomu, kad Vytauto Landsbergio-Žemkalnio suprojektuotos elegantiškos, funkcionalizmo stiliaus laboratorijos statyboms vadovavo kariškis – pastatas turėjo būti maksimaliai apsaugotas nuo nelaimingų atsitikimų. Pulkininkas, inžinierius, chemijos mokslų daktaras Juozas Vėbra atšventus įkurtuves tapo laboratorijos viršininku. Jis minčių pastatui Kaune sėmėsi lankydamasis pažangiausiose laboratorijose Vokietijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Ispanijoje.
Žaliakalnio gyventojai, žinoma, nebuvo sužavėti tokios pastato Ąžuolyno pakraštyje kaimynystės ir net vadino jį „dujų fabriku“. Vis dėlto 1932 m. statybos pradėtos, jos truko trejus metus. Užmiestyje tokia laboratorija gal būtų drumstusi mažesnio žmonių kiekio ramybę, bet būtinas buvo ir patogus susisiekimas su valdžios įstaigomis, universitetu. Specialūs užraktai, ištraukiamosios traukos spintos, pastovaus slėgio vandens sistema, priešcheminė slėptuvė – laboratorija buvo tikras ateities pastatas. Viena įstaigos paskirčių buvo dirbti su cheminiu ginklu, kuris, nors ir uždraustas tarptautiniu mastu, buvo dažnų karinių diskusijų objektas.
Įdomus faktas, daug pasakantis apie tarpukario kauniečių įžvalgumą ir, deja, pasitvirtinusias, artimos ateities nuojautas, – pagal užsakymą užsienyje gaminta aukščiausios klasės aparatūra nebuvo okupantų išplėšta tik todėl, kad statant laboratoriją buvo įtvirtinta į karkasą, tai yra buvo organiška pastato dalis. Šiandien čia veikiantį Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakultetą tikrai galima aplankyti, pastate rengiamos ir teminės ekskursijos.
2015 m. Europos Komisijos sprendimu į Europos paveldo ženklo sąrašą įtraukti 44 Kauno tarpukario modernizmo architektūros objektai, tarp kurių – ir Tyrimų laboratorija.
Lygiai tiek, kiek XXI a. atsiėjo didžiausia ir moderniausia Baltijos šalyse „Žalgirio“ arena, tarpukariu Lietuvai kainavo Krašto apsaugos ministerijos Ginklavimo valdybos Tyrimų laboratorija. Simboliška – tai buvo inovatyviausias pastatas Baltijos šalyse. Ne tik stilingas ir modernus, bet ir kupinas moderniausios technikos.
Įdomu, kad Vytauto Landsbergio-Žemkalnio suprojektuotos elegantiškos, funkcionalizmo stiliaus laboratorijos statyboms vadovavo kariškis – pastatas turėjo būti maksimaliai apsaugotas nuo nelaimingų atsitikimų. Pulkininkas, inžinierius, chemijos mokslų daktaras Juozas Vėbra atšventus įkurtuves tapo laboratorijos viršininku. Jis minčių pastatui Kaune sėmėsi lankydamasis pažangiausiose laboratorijose Vokietijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Ispanijoje.
Žaliakalnio gyventojai, žinoma, nebuvo sužavėti tokios pastato Ąžuolyno pakraštyje kaimynystės ir net vadino jį „dujų fabriku“. Vis dėlto 1932 m. statybos pradėtos, jos truko trejus metus. Užmiestyje tokia laboratorija gal būtų drumstusi mažesnio žmonių kiekio ramybę, bet būtinas buvo ir patogus susisiekimas su valdžios įstaigomis, universitetu. Specialūs užraktai, ištraukiamosios traukos spintos, pastovaus slėgio vandens sistema, priešcheminė slėptuvė – laboratorija buvo tikras ateities pastatas. Viena įstaigos paskirčių buvo dirbti su cheminiu ginklu, kuris, nors ir uždraustas tarptautiniu mastu, buvo dažnų karinių diskusijų objektas.
Įdomus faktas, daug pasakantis apie tarpukario kauniečių įžvalgumą ir, deja, pasitvirtinusias, artimos ateities nuojautas, – pagal užsakymą užsienyje gaminta aukščiausios klasės aparatūra nebuvo okupantų išplėšta tik todėl, kad statant laboratoriją buvo įtvirtinta į karkasą, tai yra buvo organiška pastato dalis. Šiandien čia veikiantį Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakultetą tikrai galima aplankyti, pastate rengiamos ir teminės ekskursijos.
2015 m. Europos Komisijos sprendimu į Europos paveldo ženklo sąrašą įtraukti 44 Kauno tarpukario modernizmo architektūros objektai, tarp kurių – ir Tyrimų laboratorija.
