Atgal

Kurhauzas

3°C
B. Sruogos g. 2, Birštonas
Klausyti
Maršrutai

Nedaugelis žino, kad mineralinių vandenų kurortas iki Nepriklausomybės atkūrimo buvo privatus. O dar įdomiau, kad rašytinės žinios apie Birštoną siekia net XIV a., kai gerai įtvirtinta medinė pilis paminėta Vygando Marburgiečio „Naujojoje Prūsijos kronikoje“. 1382 m. Didžiajam kryžiuočių ordino magistrui pranešta, jog prie Nemuno aptikta sodyba prie sūraus vandens. Tai – beveik 500 metų iki oficialaus kurorto statuso suteikimo!

Kaip poilsio oazė miestelis ėmė populiarėti XIX a., ypač po to, kai sudegė netoli buvęs Stakliškių kurortas. 1854 m. gautas ir oficialus leidimas steigti kurortą – tuo rūpinosi dvarininkas Adomas Bartoševičius ir gydytojas Benediktas Bilinskis. Po poros dešimtmečių kurortą įsigijo ir ėmė plėsti Jiezno dvarininkas Ignotas Kvinta, vėliau savininke tapo Lidija Miller-Kochanovskienė. Pirmojo pasaulinio karo metais smarkiai nukentėjęs miestelis atkūrus Nepriklausomybę perėjo valstybės žinion, juo ėmė rūpintis Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija.

Birštono kurhauzas (šis iš vokiečių kalbos kilęs žodis reiškia „kurorto svetainė“) – vienintelis tokio tipo pastatas Lietuvoje, kurį pavyko išsaugoti ir atkurti.

Pirmąją Birštono svetainę dar 1855 m. savo užrašuose minėjo lenkų poetas Vladislavas Sirokomlė. 1921 m. dokumentuose užfiksuota, kad šis pastatas buvo gerokai apleistas. Jį sutvarkius, šventadieniais kurhauze grodavo orkestras. 1931 m. senoji svetainė nugriauta, vietoj jos iškilo naujasis kurhauzas, kurį suprojektavo Romanas Steikūnas, laikomas vienu įvairiapusiškiausių Lietuvos tarpukario architektų.

Kurdamas vieną svarbiausių kurorto pastatų architektas derino modernius elementus (pavyzdžiui, pirmojo aukšto langų sprendimas) ir tautinio stiliaus detales – tokias kaip karnizo dekoras. Kurorto valdžia kasmet vis atnaujindavo ir tobulindavo pastatą, greta kurio pastatytas ir mineralinio vandens paviljonas.

Antrojo pasaulinio karo metais mediniame kurhauze kilęs gaisras suniokojo interjerą. 1960 m. kurhauzas rekonstruotas, jo tūris papildytas tarpukariui nebūdingomis detalėmis. Šiuo metu čia veikia restoranas, yra koncertų salė, vyksta parodos.

Kurhauzas

B. Sruogos g. 2, Birštonas

Nedaugelis žino, kad mineralinių vandenų kurortas iki Nepriklausomybės atkūrimo buvo privatus. O dar įdomiau, kad rašytinės žinios apie Birštoną siekia net XIV a., kai gerai įtvirtinta medinė pilis paminėta Vygando Marburgiečio „Naujojoje Prūsijos kronikoje“. 1382 m. Didžiajam kryžiuočių ordino magistrui pranešta, jog prie Nemuno aptikta sodyba prie sūraus vandens. Tai – beveik 500 metų iki oficialaus kurorto statuso suteikimo!

Kaip poilsio oazė miestelis ėmė populiarėti XIX a., ypač po to, kai sudegė netoli buvęs Stakliškių kurortas. 1854 m. gautas ir oficialus leidimas steigti kurortą – tuo rūpinosi dvarininkas Adomas Bartoševičius ir gydytojas Benediktas Bilinskis. Po poros dešimtmečių kurortą įsigijo ir ėmė plėsti Jiezno dvarininkas Ignotas Kvinta, vėliau savininke tapo Lidija Miller-Kochanovskienė. Pirmojo pasaulinio karo metais smarkiai nukentėjęs miestelis atkūrus Nepriklausomybę perėjo valstybės žinion, juo ėmė rūpintis Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija.

Birštono kurhauzas (šis iš vokiečių kalbos kilęs žodis reiškia „kurorto svetainė“) – vienintelis tokio tipo pastatas Lietuvoje, kurį pavyko išsaugoti ir atkurti.

Pirmąją Birštono svetainę dar 1855 m. savo užrašuose minėjo lenkų poetas Vladislavas Sirokomlė. 1921 m. dokumentuose užfiksuota, kad šis pastatas buvo gerokai apleistas. Jį sutvarkius, šventadieniais kurhauze grodavo orkestras. 1931 m. senoji svetainė nugriauta, vietoj jos iškilo naujasis kurhauzas, kurį suprojektavo Romanas Steikūnas, laikomas vienu įvairiapusiškiausių Lietuvos tarpukario architektų.

Kurdamas vieną svarbiausių kurorto pastatų architektas derino modernius elementus (pavyzdžiui, pirmojo aukšto langų sprendimas) ir tautinio stiliaus detales – tokias kaip karnizo dekoras. Kurorto valdžia kasmet vis atnaujindavo ir tobulindavo pastatą, greta kurio pastatytas ir mineralinio vandens paviljonas.

Antrojo pasaulinio karo metais mediniame kurhauze kilęs gaisras suniokojo interjerą. 1960 m. kurhauzas rekonstruotas, jo tūris papildytas tarpukariui nebūdingomis detalėmis. Šiuo metu čia veikia restoranas, yra koncertų salė, vyksta parodos.

Palikite komentarą

Siųsti
Komentaras išsiųstas sėkmingai!