Bendras maršrutas
433 km
79 val
27 val
6 val30 min
Mobilioji programėlė
Monumentalios architekto Mykolo Songailos suprojektuotos formos ir prabanga tviskantis interjeras liudija, kokių šviesių ambicijų turėjo pirmoji Lietuvos Respublika. Lietuvos banko pastatas centrinėje miesto gatvėje atidarytas 1929 m. – tai buvo pirmasis tokio lygio reprezentacinis objektas laikinojoje sostinėje.
Klasikiniai, simetriški, galią ir tvirtybę simbolizuojantys architektūriniai sprendimai tikrai nebuvo atsitiktiniai – M. Songailai, kaip ir daugeliui kitų XX a. 3 deš. Kaune dirbusių architektų, jie buvo įdiegti studijuojant Sankt Peterburgo inžineriniame institute ir dailės akademijoje. Tiesa, šis architektas tarptautinio Lietuvos banko konkurso nelaimėjo – tai padarė prancūzų specialistai, kurių projektas buvo per brangus, tad garbė atiteko antrosios vietos laimėtojui.
Įdomu, kad banke buvo ir gyventojų – komplekse įrengti butai, garažai, skalbyklos tarnautojams. Prašmatniame 8 kambarių bute – tiesa, neilgam, nes 1930 m. buvo ištremtas – buvo įsikūręs ministras pirmininkas Augustinas Voldemaras ir jo šeima – jie naudojosi biblioteka, priėmimų patalpomis su balkonėliu, atskiru įėjimu į pastatą ir liftu. Rūmuose buvo ir banko valdytojo butas.
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, bankas nacionalizuotas, paverstas SSRS valstybinio banko skyriumi. 1941 m. kovo 25 m. uždrausta nepriklausomos Lietuvos valiuta – litas. Banko saugyklose saugotų banknotų laukė sudeginimas pačiuose rūmuose esančiose krosnyse. Nacionalizuotuose banko rūmuose okupantai elgėsi gana pagarbiai – jau 1970 m. pastatas paskelbtas architektūros paminklu. Atkūrus Nepriklausomybę, atlikta rekonstrukcija, atkurtas interjeras, originali spalvų paletė.
Nors šiandien vizitą į banką reikia planuoti iš anksto, bet tai – vienas didžiausių malonumų atrandant tarpukario Kauno paslaptis. Prieš atverdami sunkias banko duris atkreipkite dėmesį į art deco elementus – dekoratyvinius šviestuvus abipus įėjimo. Išskirtinė ir Kajetono Sklėriaus skulptūra, įkurdinta lango nišoje. Viduje vos spėsite dairytis – kvapą gniauš tiek interjero detalių gausa, tiek jų medžiagų kokybė ir įvairovė. Marmuras, krištolas, bronza, parketas, žymių dailininkų kūriniai – vieno apsilankymo Lietuvos banke gali ir nepakakti.
Monumentalios architekto Mykolo Songailos suprojektuotos formos ir prabanga tviskantis interjeras liudija, kokių šviesių ambicijų turėjo pirmoji Lietuvos Respublika. Lietuvos banko pastatas centrinėje miesto gatvėje atidarytas 1929 m. – tai buvo pirmasis tokio lygio reprezentacinis objektas laikinojoje sostinėje.
Klasikiniai, simetriški, galią ir tvirtybę simbolizuojantys architektūriniai sprendimai tikrai nebuvo atsitiktiniai – M. Songailai, kaip ir daugeliui kitų XX a. 3 deš. Kaune dirbusių architektų, jie buvo įdiegti studijuojant Sankt Peterburgo inžineriniame institute ir dailės akademijoje. Tiesa, šis architektas tarptautinio Lietuvos banko konkurso nelaimėjo – tai padarė prancūzų specialistai, kurių projektas buvo per brangus, tad garbė atiteko antrosios vietos laimėtojui.
Įdomu, kad banke buvo ir gyventojų – komplekse įrengti butai, garažai, skalbyklos tarnautojams. Prašmatniame 8 kambarių bute – tiesa, neilgam, nes 1930 m. buvo ištremtas – buvo įsikūręs ministras pirmininkas Augustinas Voldemaras ir jo šeima – jie naudojosi biblioteka, priėmimų patalpomis su balkonėliu, atskiru įėjimu į pastatą ir liftu. Rūmuose buvo ir banko valdytojo butas.
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, bankas nacionalizuotas, paverstas SSRS valstybinio banko skyriumi. 1941 m. kovo 25 m. uždrausta nepriklausomos Lietuvos valiuta – litas. Banko saugyklose saugotų banknotų laukė sudeginimas pačiuose rūmuose esančiose krosnyse. Nacionalizuotuose banko rūmuose okupantai elgėsi gana pagarbiai – jau 1970 m. pastatas paskelbtas architektūros paminklu. Atkūrus Nepriklausomybę, atlikta rekonstrukcija, atkurtas interjeras, originali spalvų paletė.
Nors šiandien vizitą į banką reikia planuoti iš anksto, bet tai – vienas didžiausių malonumų atrandant tarpukario Kauno paslaptis. Prieš atverdami sunkias banko duris atkreipkite dėmesį į art deco elementus – dekoratyvinius šviestuvus abipus įėjimo. Išskirtinė ir Kajetono Sklėriaus skulptūra, įkurdinta lango nišoje. Viduje vos spėsite dairytis – kvapą gniauš tiek interjero detalių gausa, tiek jų medžiagų kokybė ir įvairovė. Marmuras, krištolas, bronza, parketas, žymių dailininkų kūriniai – vieno apsilankymo Lietuvos banke gali ir nepakakti.
