Bendras maršrutas
433 km
79 val
27 val
6 val30 min
Mobilioji programėlė
Tarptautinį naujosios karininkų ramovės konkursą, paskelbtą dar 1931 m., laimėjo estai, bet 1937 m. ji pastatyta pagal Stasio Kudoko ir jam talkinusių inžinierių projektą.
Įdomu, kad tarpukario visuomenėje buvo daug diskusijų apie tinkamiausią tokiam objektui pastatą. Gal nugriauti Soborą ir vietoj jo įtaisyti ramovę? O gal paieškoti kampinio sklypo, kad reprezentacinis pastatas būtų geriau matomas? Vis dėlto apsistota ties ta lokacija, kurioje buvusiame name kambarius ir anksčiau nuomojosi karininkų klubas.
A. Mickevičiaus gatvę įprasminančio pastato fasade dera modernizmas ir klasikiniai bruožai – tokie, kaip kolonos, atikas, ryškūs antrojo aukšto langai, centrinis įėjimas. Virš įspūdingų durų įkomponuoti didžiųjų Lietuvos miestų herbai bei Broniaus Pundziaus sukurta senovės karžygius vaizduojanti skulptūrinė kompozicija „Trys milžinai“.
Prabangiomis medžiagomis, tačiau nepompastiškai įrengto pastato pirmame aukšte – restoranas, kuriame Naujuosius metus sutikdavo ir Prezidentas Antanas Smetona. Antrasis aukštas – reprezentacinis, čia laukia įspūdingos menės, kurių interjere art deco sprendimai dera su tautiniu stiliumi ir viduramžių dvasia. 1938 m. Lietuvos karininkų laikraščio „Kardas“ nr. 9 rašoma: „Reprezentacinės Ramovės patalpos savo stilingu įrengimu ir erdvumu Kaune vienintelės.“
Tai, kad pastate dar neseniai būrėsi Nepriklausomos Lietuvos gynėjai, sovietų okupantams nesukėlė moralinių problemų – pasibaigus karui čia ir toliau veikė karininkų klubas. Tiesa, 1944 m. Ramovė trumpam buvo paversta karo ligonine. Atkūrus Nepriklausomybę, pastatas grąžintas tiems, kuriems ir buvo skirtas, – tik karininkų viešbutis ketvirtajame aukšte neatkurtas.
Istorijai puoselėti čia skiriama ypač daug dėmesio – būtinai susitarkite dėl ekskursijos, kurią su malonumu ves tie, kurie čia dirba ir viską geriausiai išmano. Didžiojoje ramovės salėje neretai vyksta koncertai, pristatymai, kiti su Lietuvos valstybingumu vienaip ar kitaip susiję renginiai.
2015 m. Europos Komisijos sprendimu į Europos paveldo ženklo sąrašą įtraukti 44 Kauno tarpukario modernizmo architektūros objektai, tarp kurių – ir LK Kauno įgulos karininkų ramovė.
Tarptautinį naujosios karininkų ramovės konkursą, paskelbtą dar 1931 m., laimėjo estai, bet 1937 m. ji pastatyta pagal Stasio Kudoko ir jam talkinusių inžinierių projektą.
Įdomu, kad tarpukario visuomenėje buvo daug diskusijų apie tinkamiausią tokiam objektui pastatą. Gal nugriauti Soborą ir vietoj jo įtaisyti ramovę? O gal paieškoti kampinio sklypo, kad reprezentacinis pastatas būtų geriau matomas? Vis dėlto apsistota ties ta lokacija, kurioje buvusiame name kambarius ir anksčiau nuomojosi karininkų klubas.
A. Mickevičiaus gatvę įprasminančio pastato fasade dera modernizmas ir klasikiniai bruožai – tokie, kaip kolonos, atikas, ryškūs antrojo aukšto langai, centrinis įėjimas. Virš įspūdingų durų įkomponuoti didžiųjų Lietuvos miestų herbai bei Broniaus Pundziaus sukurta senovės karžygius vaizduojanti skulptūrinė kompozicija „Trys milžinai“.
Prabangiomis medžiagomis, tačiau nepompastiškai įrengto pastato pirmame aukšte – restoranas, kuriame Naujuosius metus sutikdavo ir Prezidentas Antanas Smetona. Antrasis aukštas – reprezentacinis, čia laukia įspūdingos menės, kurių interjere art deco sprendimai dera su tautiniu stiliumi ir viduramžių dvasia. 1938 m. Lietuvos karininkų laikraščio „Kardas“ nr. 9 rašoma: „Reprezentacinės Ramovės patalpos savo stilingu įrengimu ir erdvumu Kaune vienintelės.“
Tai, kad pastate dar neseniai būrėsi Nepriklausomos Lietuvos gynėjai, sovietų okupantams nesukėlė moralinių problemų – pasibaigus karui čia ir toliau veikė karininkų klubas. Tiesa, 1944 m. Ramovė trumpam buvo paversta karo ligonine. Atkūrus Nepriklausomybę, pastatas grąžintas tiems, kuriems ir buvo skirtas, – tik karininkų viešbutis ketvirtajame aukšte neatkurtas.
Istorijai puoselėti čia skiriama ypač daug dėmesio – būtinai susitarkite dėl ekskursijos, kurią su malonumu ves tie, kurie čia dirba ir viską geriausiai išmano. Didžiojoje ramovės salėje neretai vyksta koncertai, pristatymai, kiti su Lietuvos valstybingumu vienaip ar kitaip susiję renginiai.
2015 m. Europos Komisijos sprendimu į Europos paveldo ženklo sąrašą įtraukti 44 Kauno tarpukario modernizmo architektūros objektai, tarp kurių – ir LK Kauno įgulos karininkų ramovė.
