Atgal

Prekybos, pramonės ir amatų rūmai

18°C
K. Donelaičio g. 8, Kaunas
Klausyti
Maršrutai

Vargu ar kas įsivaizduotų K. Donelaičio gatvę, vieną gyvybingiausių miesto centro arterijų, be šių rūmų. Jie – lyg vartai, išlydintys keliaujančiuosius į stotį ar Žaliakalnį. Bet ar žinojote, kad šis pastatas turėjo stovėti prie Karo muziejaus? Nusprendus, kad ten turėtų telktis valstybingumo simboliai, ir įsigijus sklypus kitame gatvės gale, jau parengtą projektą Vytautui Landsbergiui-Žemkalniui teko kiek transformuoti. Beje, pastato konkurse dalyvavo net 28 pasiūlymai, o V. Landsbergio-Žemkalnio idėja užėmė antrąją vietą.

Nors XX a. 4 deš. pabaigoje architekto sprendimai jau buvo itin sumodernėję ir išdrąsėję (žr. Tyrimų laboratoriją), 1938 m. statyti Prekybos, pramonės ir amatų rūmai dvelkia klasika. Racionaliam statiniui šio jausmo suteikia puskolonės ir arkos – gali būti, kad šiuo sprendimu rūmai derinti prie Karo muziejaus arkados ir Lietuvos banko.

Rūmų vidaus dekorui naudoti liaudiški motyvai – interjerą, kuris iki šių dienų išliko ne visas, kūrė pats architektas. Tiesa, jis bendradarbiavo su iškiliais tarpukario menininkais – bareljefus kūrusiu Broniumi Pundziumi, vitražistu Stasiu Ušinsku ir tapytoju Petru Kalpoku, sukūrusiu freskas.

1938 m. birželio 16 d. laikraštyje „Lietuvos aidas“ rašoma, kad „jau pakankamai yra aišku, kad jie bus nauji vieni pačių gražiųjų Kauno pastatų“. Ten pat skelbta, kad rūmuose veiks ir birža, prekių muziejus, dirbs ūkinės spaudos leidėjai ir kt.

1940 m. pastatas nacionalizuotas, perduotas Kultūros muziejui. Karo metais čia veikė generalinis komisariatas. Tuomet uždažytos P. Kalpoko freskos, tiesa, šiuo metu viena jų – esanti vestibiulyje – atidengta. Pastato vertybei ir didybei visiškai nesunykti padėjo faktas, kad po karo čia įkurdinta biblioteka, kurios darbuotojai buvo itin atidūs aplinkai. Čia ir šiandien veikia Kauno apskrities viešosios bibliotekos Senųjų ir retų spaudinių skyrius, kurio darbuotojai – kaunistikos žinovai ir mėgėjai – nuolat rengia temines parodas apie Kauno istoriją.

2015 m. Europos Komisijos sprendimu į Europos paveldo ženklo sąrašą įtraukti 44 Kauno tarpukario modernizmo architektūros objektai, tarp kurių – ir šie rūmai.

Prekybos, pramonės ir amatų rūmai

K. Donelaičio g. 8, Kaunas

Vargu ar kas įsivaizduotų K. Donelaičio gatvę, vieną gyvybingiausių miesto centro arterijų, be šių rūmų. Jie – lyg vartai, išlydintys keliaujančiuosius į stotį ar Žaliakalnį. Bet ar žinojote, kad šis pastatas turėjo stovėti prie Karo muziejaus? Nusprendus, kad ten turėtų telktis valstybingumo simboliai, ir įsigijus sklypus kitame gatvės gale, jau parengtą projektą Vytautui Landsbergiui-Žemkalniui teko kiek transformuoti. Beje, pastato konkurse dalyvavo net 28 pasiūlymai, o V. Landsbergio-Žemkalnio idėja užėmė antrąją vietą.

Nors XX a. 4 deš. pabaigoje architekto sprendimai jau buvo itin sumodernėję ir išdrąsėję (žr. Tyrimų laboratoriją), 1938 m. statyti Prekybos, pramonės ir amatų rūmai dvelkia klasika. Racionaliam statiniui šio jausmo suteikia puskolonės ir arkos – gali būti, kad šiuo sprendimu rūmai derinti prie Karo muziejaus arkados ir Lietuvos banko.

Rūmų vidaus dekorui naudoti liaudiški motyvai – interjerą, kuris iki šių dienų išliko ne visas, kūrė pats architektas. Tiesa, jis bendradarbiavo su iškiliais tarpukario menininkais – bareljefus kūrusiu Broniumi Pundziumi, vitražistu Stasiu Ušinsku ir tapytoju Petru Kalpoku, sukūrusiu freskas.

1938 m. birželio 16 d. laikraštyje „Lietuvos aidas“ rašoma, kad „jau pakankamai yra aišku, kad jie bus nauji vieni pačių gražiųjų Kauno pastatų“. Ten pat skelbta, kad rūmuose veiks ir birža, prekių muziejus, dirbs ūkinės spaudos leidėjai ir kt.

1940 m. pastatas nacionalizuotas, perduotas Kultūros muziejui. Karo metais čia veikė generalinis komisariatas. Tuomet uždažytos P. Kalpoko freskos, tiesa, šiuo metu viena jų – esanti vestibiulyje – atidengta. Pastato vertybei ir didybei visiškai nesunykti padėjo faktas, kad po karo čia įkurdinta biblioteka, kurios darbuotojai buvo itin atidūs aplinkai. Čia ir šiandien veikia Kauno apskrities viešosios bibliotekos Senųjų ir retų spaudinių skyrius, kurio darbuotojai – kaunistikos žinovai ir mėgėjai – nuolat rengia temines parodas apie Kauno istoriją.

2015 m. Europos Komisijos sprendimu į Europos paveldo ženklo sąrašą įtraukti 44 Kauno tarpukario modernizmo architektūros objektai, tarp kurių – ir šie rūmai.

Palikite komentarą

Siųsti
Komentaras išsiųstas sėkmingai!