Atgal

Senoji Palangos autobusų stotis

6°C
Vytauto g. 94 / Kretingos g. 1, Palanga
Klausyti
Maršrutai

Palanga yra viena seniausių Lietuvos gyvenviečių, šaltiniuose minima jau 1161 metais. XV–XVII a. tai buvo svarbiausias Lietuvos uostas. Nuo 1819 m. iki Pirmojo pasaulinio karo Palanga ir daug aplinkinių gyvenviečių priklausė Kuršo gubernijai, o iki 1921 m. Latvijai. Uostamiesčio virsmas į kurortą paspartėjo 1824 m., kai Palangos savininku tapo caro armijos pulkininkas, grafas Mykolas Tiškevičius. Vytauto, S. Dariaus ir S. Girėno, J. Basanavičiaus gatvės tapo naujojo miesto centru, o pastaroji gatvė ir – pagrindine alėja. Naujoji kurorto (šis titulas oficialiai suteiktas 1909 m.) architektūra, dažniausiai medinė, darniai derėjo su vaizdinga pajūrio gamta, ši tendencija tęsėsi ir tarpukariu.

Tik 1921 m. Palanga ir Šventoji po tarptautiniu lygmeniu išspręstų ginčų su Latvija atiteko Lietuvai, o iki 1935 m. kurorto paplūdimys priklausė grafui Feliksui Tiškevičiui – įsivaizduojate, kiek norinčių čia patekti atsirado, kai kopas perėmė valstybė?

Poilsiautojams reikėjo patogiai atvykti, tad, nusprendus, kad kurortui reikia autobusų stoties, 1937 m. buvo išpirktas kvartalas tarp Kretingos, Vytauto gatvių ir senosios turgaus aikštės. Niekas nejautė sentimentų čia stovėjusiems seniems namams – naujasis projektas davė pradžią sparčiai Palangos modernizacijai.

Stoties projekto autorius – Kybartuose gimęs, Berlyne studijavęs architektas Vadimas Lvovas. Į Palangą iš Šiaulių jį atviliojo kurorto burmistras Jonas Šliūpas, „magaryčių“ pridėjęs ir Šventąją. Pirmasis Palangos architektas keletą metų triūsė be atokvėpio. Dabar kaip „Ramybė“ žinomas kino teatras, vila „Šilelis“, gyvenamieji namai, vasaros estrada, Šventosios uosto statybų priežiūra ir… pirmoji Lietuvoje mūrinė autobusų stotis su viešbučiu ir kavine – jo nuopelnas.

1939 m. atidaryta įspūdingų modernistinių formų stotis, galėjusi priimti gausius atostogautojų srautus, padėjo kurortui atsigauti po didžiojo 1938 m. gaisro. Didėjant autobusų skaičiui, sutvarkyti į kurortą vedantys keliai.

2014 m. kurorto pakraštyje, Klaipėdos plente, atidaryta nauja autobusų stotis. Senosios autobusų stoties pastate veikia Palangos turizmo informacijos centras, 2010 m. įtrauktas į Lietuvos kultūros vertybių registrą. Patrauklioje vietoje esančią stoties teritoriją planuojama plėtoti toliau – rekonstruoti ir paversti nauju traukos centru.

Senoji Palangos autobusų stotis

Vytauto g. 94 / Kretingos g. 1, Palanga

Palanga yra viena seniausių Lietuvos gyvenviečių, šaltiniuose minima jau 1161 metais. XV–XVII a. tai buvo svarbiausias Lietuvos uostas. Nuo 1819 m. iki Pirmojo pasaulinio karo Palanga ir daug aplinkinių gyvenviečių priklausė Kuršo gubernijai, o iki 1921 m. Latvijai. Uostamiesčio virsmas į kurortą paspartėjo 1824 m., kai Palangos savininku tapo caro armijos pulkininkas, grafas Mykolas Tiškevičius. Vytauto, S. Dariaus ir S. Girėno, J. Basanavičiaus gatvės tapo naujojo miesto centru, o pastaroji gatvė ir – pagrindine alėja. Naujoji kurorto (šis titulas oficialiai suteiktas 1909 m.) architektūra, dažniausiai medinė, darniai derėjo su vaizdinga pajūrio gamta, ši tendencija tęsėsi ir tarpukariu.

Tik 1921 m. Palanga ir Šventoji po tarptautiniu lygmeniu išspręstų ginčų su Latvija atiteko Lietuvai, o iki 1935 m. kurorto paplūdimys priklausė grafui Feliksui Tiškevičiui – įsivaizduojate, kiek norinčių čia patekti atsirado, kai kopas perėmė valstybė?

Poilsiautojams reikėjo patogiai atvykti, tad, nusprendus, kad kurortui reikia autobusų stoties, 1937 m. buvo išpirktas kvartalas tarp Kretingos, Vytauto gatvių ir senosios turgaus aikštės. Niekas nejautė sentimentų čia stovėjusiems seniems namams – naujasis projektas davė pradžią sparčiai Palangos modernizacijai.

Stoties projekto autorius – Kybartuose gimęs, Berlyne studijavęs architektas Vadimas Lvovas. Į Palangą iš Šiaulių jį atviliojo kurorto burmistras Jonas Šliūpas, „magaryčių“ pridėjęs ir Šventąją. Pirmasis Palangos architektas keletą metų triūsė be atokvėpio. Dabar kaip „Ramybė“ žinomas kino teatras, vila „Šilelis“, gyvenamieji namai, vasaros estrada, Šventosios uosto statybų priežiūra ir… pirmoji Lietuvoje mūrinė autobusų stotis su viešbučiu ir kavine – jo nuopelnas.

1939 m. atidaryta įspūdingų modernistinių formų stotis, galėjusi priimti gausius atostogautojų srautus, padėjo kurortui atsigauti po didžiojo 1938 m. gaisro. Didėjant autobusų skaičiui, sutvarkyti į kurortą vedantys keliai.

2014 m. kurorto pakraštyje, Klaipėdos plente, atidaryta nauja autobusų stotis. Senosios autobusų stoties pastate veikia Palangos turizmo informacijos centras, 2010 m. įtrauktas į Lietuvos kultūros vertybių registrą. Patrauklioje vietoje esančią stoties teritoriją planuojama plėtoti toliau – rekonstruoti ir paversti nauju traukos centru.

Palikite komentarą

Siųsti
Komentaras išsiųstas sėkmingai!