Telšių rajonas
3.5 km
30 min
12 min
9 min
Mobilioji programėlė
Kuršių žemėse įsikūrę Telšiai minimi nuo 1450 metų. 1791 m. miestui suteiktos Magdeburgo teisės. Tais pačiais metais vienuoliai bernardinai ant kalvos pastatė mūrinę bažnyčią, kuri, 1926 m. įkūrus Telšių vyskupiją, tapo katedra. 1793 m. įkurta pirmoji mokykla. 1875 m. mieste atidaryta ješiva, 1941 m. perkelta į Klivlandą. Tiek XIX a. pabaigoje, tiek tarpukariu Telšiai sparčiai vystėsi. 1932 m. nutiesta geležinkelio linija tapo vienu Žemaitijos sostinės augimo faktorių, kartu su pramonės plėtra ir visuomeninėmis iniciatyvomis. Sparčios miesto plėtros tarpukariu palikimas – modernistinės architektūros pastatų tinklas.
1936 m. spalio 4 d. Telšiuose iškilmingai atidaryti bei pašventinti trys modernizmo stiliaus pastatai. Vienas jų – miesto centre, prie Bažnyčios aikštės, pastatyta Telšių vyskupijos kurijos salė – Žemaitės dramos teatras.
„Anais atgimimo laikais Telšių mieste, be kino „Džiugas“ salės, nebuvo tinkamų teatro reikalams rūmų. Taigi, 1920 metais, aš kaip aktorius nuo 1907 metų, gyvai atjaučiau tą stoką. Todėl mano sumanymu buvo įkurta draugija „Žemaičių Teatro Telšių miesto Rūmų statymo komitetas“, – yra rašęs kultūros veikėjas, buvęs Telšių miesto burmistras ir teatro aktorius Feliksas Milevičius. Stsiminimuose telšiškis pasakojo, kad JAV ir Lietuvoje pradėtos rinkti lėšos teatro statyboms, bet dėl komiteto pirmininko Jono Mikulskio neveiklumo idėja žlugo: „Teatro rūmus statyt teko laimė Telšių vyskupijos kurijai.“
Vyskupas Justinas Staugaitis, jau keletą metų gyvenęs Vladimiro Dubeneckio projektuotuose rūmuose, finansiškai rėmė teatro idėją – sparčioms, net konfliktų su vietos valdžios atstovais kėlusioms statyboms skyrė 5 000 Lt. Kaip ir dabartinę Žemaitės gimnaziją, teatro salę projektavo tas pats Prahoje studijavęs architektas Steponas Stulginskis.
Modernusis konstruktyvizmo stiliaus pastatas, kaip tarpukariu įprasta, atliko net kelias miestui reikalingas funkcijas. Pirmame aukšte veikė teatro kasa, drabužinė, bufetas. Per atskirą įėjimą iš Prezidento A. Smetonos gatvės buvo galima patekti į čia įsikūrusias parduotuves. Antrame ir trečiuose aukštuose įrengta salė spektakliams ir kitiems renginiams, kurioje galėjo tilpti 260 Telšių gyventojų ir miesto svečių. Taip pat pastate įsikūrė Apskrities viršininko administracija.
Kuršių žemėse įsikūrę Telšiai minimi nuo 1450 metų. 1791 m. miestui suteiktos Magdeburgo teisės. Tais pačiais metais vienuoliai bernardinai ant kalvos pastatė mūrinę bažnyčią, kuri, 1926 m. įkūrus Telšių vyskupiją, tapo katedra. 1793 m. įkurta pirmoji mokykla. 1875 m. mieste atidaryta ješiva, 1941 m. perkelta į Klivlandą. Tiek XIX a. pabaigoje, tiek tarpukariu Telšiai sparčiai vystėsi. 1932 m. nutiesta geležinkelio linija tapo vienu Žemaitijos sostinės augimo faktorių, kartu su pramonės plėtra ir visuomeninėmis iniciatyvomis. Sparčios miesto plėtros tarpukariu palikimas – modernistinės architektūros pastatų tinklas.
1936 m. spalio 4 d. Telšiuose iškilmingai atidaryti bei pašventinti trys modernizmo stiliaus pastatai. Vienas jų – miesto centre, prie Bažnyčios aikštės, pastatyta Telšių vyskupijos kurijos salė – Žemaitės dramos teatras.
„Anais atgimimo laikais Telšių mieste, be kino „Džiugas“ salės, nebuvo tinkamų teatro reikalams rūmų. Taigi, 1920 metais, aš kaip aktorius nuo 1907 metų, gyvai atjaučiau tą stoką. Todėl mano sumanymu buvo įkurta draugija „Žemaičių Teatro Telšių miesto Rūmų statymo komitetas“, – yra rašęs kultūros veikėjas, buvęs Telšių miesto burmistras ir teatro aktorius Feliksas Milevičius. Stsiminimuose telšiškis pasakojo, kad JAV ir Lietuvoje pradėtos rinkti lėšos teatro statyboms, bet dėl komiteto pirmininko Jono Mikulskio neveiklumo idėja žlugo: „Teatro rūmus statyt teko laimė Telšių vyskupijos kurijai.“
Vyskupas Justinas Staugaitis, jau keletą metų gyvenęs Vladimiro Dubeneckio projektuotuose rūmuose, finansiškai rėmė teatro idėją – sparčioms, net konfliktų su vietos valdžios atstovais kėlusioms statyboms skyrė 5 000 Lt. Kaip ir dabartinę Žemaitės gimnaziją, teatro salę projektavo tas pats Prahoje studijavęs architektas Steponas Stulginskis.
Modernusis konstruktyvizmo stiliaus pastatas, kaip tarpukariu įprasta, atliko net kelias miestui reikalingas funkcijas. Pirmame aukšte veikė teatro kasa, drabužinė, bufetas. Per atskirą įėjimą iš Prezidento A. Smetonos gatvės buvo galima patekti į čia įsikūrusias parduotuves. Antrame ir trečiuose aukštuose įrengta salė spektakliams ir kitiems renginiams, kurioje galėjo tilpti 260 Telšių gyventojų ir miesto svečių. Taip pat pastate įsikūrė Apskrities viršininko administracija.
