Atgal

Vila „Vaidilutė“

(dab. Tremties ir rezistencijos muziejus)

6°C
J. Basanavičiaus g. 21, Palanga
Klausyti
Maršrutai

Palanga yra viena seniausių Lietuvos gyvenviečių, šaltiniuose minima jau 1161 metais. XV–XVII a. tai buvo svarbiausias Lietuvos uostas. Nuo 1819 m. iki Pirmojo pasaulinio karo Palanga ir daug aplinkinių gyvenviečių priklausė Kuršo gubernijai, o iki 1921 m. Latvijai. Uostamiesčio virsmas į kurortą paspartėjo 1824 m., kai Palangos savininku tapo caro armijos pulkininkas, grafas Mykolas Tiškevičius. Vytauto, S. Dariaus ir S. Girėno, J. Basanavičiaus gatvės tapo naujojo miesto centru, o pastaroji gatvė ir – pagrindine alėja. Naujoji kurorto (šis titulas oficialiai suteiktas 1909 m.) architektūra, dažniausiai medinė, darniai derėjo su vaizdinga pajūrio gamta, ši tendencija tęsėsi ir tarpukariu. Iki šių dienų išlikusios medinės kurorto vilos šiandien pritaikytos įvairiems poreikiams. Štai vieno tokių pastatų istorija.

„Svarbiausioje Palangos turistų vagoje, J .Basanavičiaus gatvėje, tarp rusišką muziką burbuliuojančių barų, plūduriuoja keista troba. Tai – Tremties ir rezistencijos muziejus, kuris kurorto centre primena valtelę, per klaidą patekusią ant greitaeigių katerių tako“, – 2015 m. iš kurorto rašė žurnalistas Dovydas Pancerovas. Jo minima valtelė – tai itin maža, net „liliputu“ pravardžiuota, medinė vila „Vaidilutė“.

„Vaidilutė“ iškilo daug didesnės XIX a. vilos „Dievaitis“, kuri neišliko, sklype. Žinoma, kad sklypą iš grafų Tiškevičių po Pirmojo pasaulinio karo nupirko kunigas Liudvikas Kasperavičius ir užrašė savo seseriai Bronislavai Zabulionienei. Tiksli vilos pastatymo data nežinoma, bet spėjama, kad tai buvo apie 1936 m., mat ji jau yra 1937 m. miesto plane.

Nedidukė stačiakampio plano vila dekoruota šiam laikmečiui būdinga kiaurapjūve drožyba – dėmesys krypsta į balkoną ir prieangį. Beje, tokio tipo statiniams Lietuvoje nebūdingos pastato prieangio arkos turi net rytietiškų bruožų. Medinė vila kokybiškai restauruota, vienintelis neatitikimas – keičiant langus neišlaikytas tarpukariui būdingas jų sudalijimas.

Mažoji „Vaidilutė“ sovietų buvo nacionalizuota. Tremties ir rezistencijos muziejus viloje įkurtas 1993 m., jame daug dėmesio skiriama rezistencinio judėjimo lyderiui generolui Jonui Žemaičiui, gimusiam ir gyvenusiam Palangoje, jos garbės piliečiui. 2014 m. pastatui suteiktas vietinės reikšmės nekilnojamosios kultūros vertybės statusas.

Vila „Vaidilutė“

(dab. Tremties ir rezistencijos muziejus)

J. Basanavičiaus g. 21, Palanga

Palanga yra viena seniausių Lietuvos gyvenviečių, šaltiniuose minima jau 1161 metais. XV–XVII a. tai buvo svarbiausias Lietuvos uostas. Nuo 1819 m. iki Pirmojo pasaulinio karo Palanga ir daug aplinkinių gyvenviečių priklausė Kuršo gubernijai, o iki 1921 m. Latvijai. Uostamiesčio virsmas į kurortą paspartėjo 1824 m., kai Palangos savininku tapo caro armijos pulkininkas, grafas Mykolas Tiškevičius. Vytauto, S. Dariaus ir S. Girėno, J. Basanavičiaus gatvės tapo naujojo miesto centru, o pastaroji gatvė ir – pagrindine alėja. Naujoji kurorto (šis titulas oficialiai suteiktas 1909 m.) architektūra, dažniausiai medinė, darniai derėjo su vaizdinga pajūrio gamta, ši tendencija tęsėsi ir tarpukariu. Iki šių dienų išlikusios medinės kurorto vilos šiandien pritaikytos įvairiems poreikiams. Štai vieno tokių pastatų istorija.

„Svarbiausioje Palangos turistų vagoje, J .Basanavičiaus gatvėje, tarp rusišką muziką burbuliuojančių barų, plūduriuoja keista troba. Tai – Tremties ir rezistencijos muziejus, kuris kurorto centre primena valtelę, per klaidą patekusią ant greitaeigių katerių tako“, – 2015 m. iš kurorto rašė žurnalistas Dovydas Pancerovas. Jo minima valtelė – tai itin maža, net „liliputu“ pravardžiuota, medinė vila „Vaidilutė“.

„Vaidilutė“ iškilo daug didesnės XIX a. vilos „Dievaitis“, kuri neišliko, sklype. Žinoma, kad sklypą iš grafų Tiškevičių po Pirmojo pasaulinio karo nupirko kunigas Liudvikas Kasperavičius ir užrašė savo seseriai Bronislavai Zabulionienei. Tiksli vilos pastatymo data nežinoma, bet spėjama, kad tai buvo apie 1936 m., mat ji jau yra 1937 m. miesto plane.

Nedidukė stačiakampio plano vila dekoruota šiam laikmečiui būdinga kiaurapjūve drožyba – dėmesys krypsta į balkoną ir prieangį. Beje, tokio tipo statiniams Lietuvoje nebūdingos pastato prieangio arkos turi net rytietiškų bruožų. Medinė vila kokybiškai restauruota, vienintelis neatitikimas – keičiant langus neišlaikytas tarpukariui būdingas jų sudalijimas.

Mažoji „Vaidilutė“ sovietų buvo nacionalizuota. Tremties ir rezistencijos muziejus viloje įkurtas 1993 m., jame daug dėmesio skiriama rezistencinio judėjimo lyderiui generolui Jonui Žemaičiui, gimusiam ir gyvenusiam Palangoje, jos garbės piliečiui. 2014 m. pastatui suteiktas vietinės reikšmės nekilnojamosios kultūros vertybės statusas.

Palikite komentarą

Siųsti
Komentaras išsiųstas sėkmingai!