Atgal

Vilų kompleksas

20°C
Maironio g. 14 ir Maironio g. 12, Druskininkai
Klausyti
Maršrutai

Druskininkai pirmąkart istoriniuose šaltiniuose paminėti 1596 m. – užrašyta, kad Druskininkų kaimas atiduotas Pervalko dvaro valdytojui ponui Voropajui. Jau tais laikais kaimo gyventojai pastebėjo druskingų panemunių šaltinių gydomąją galią ir taip gydydavo žaizdotas savo kojas. Yra žinoma net liaudies gydytojų Sūručių (Sūrmiesčių, Suraučių) dinastija. O ir žodžio „druskininkas“ reikšmė yra „asmuo, besiverčiantis druskos gamyba, pardavimu“.

1794 m. Druskininkai gydomąja vietove paskelbti čia apsilankiusio Lenkijos karaliaus Stanislavo Augusto Poniatovskio dekretu. 1837 m. leidimą vystyti kurortą, jau garsėjusį savo purvo ir mineralinėmis voniomis, suteikė caras Nikolajus I, o XIX a. pabaigoje miestelis garsėjo ir už Rusijos imperijos ribų. Per Pirmąjį pasaulinį karą smarkiai nukentėjęs kurortas buvo faktiškai atkurtas 1930 m. Tarpukariu sparčiai augo čia besigydžiusiųjų skaičius, buvo statoma daug naujų vilų ir tvarkomos anksčiau pastatytos.

Atokiau nuo šurmuliuojančio Druskininkų kurorto centro architektūros gurmanų laukia desertas, turtingas kiaurapjūvės drožybos elementų. Tai – ypač darniai į kurorto aplinką įkomponuotas, vešlios augalijos apsuptas dviejų vilų kompleksas. Puošnesnioji jų, 14-uoju numeriu pažymėta, dvelkia itališka romantika.

Mediniai pastatai iškilo XIX a. pabaigoje. Būtent tuo metu ir kiek vėliau, prieš Pirmąjį pasaulinį karą, kurortą buvo pamėgęs Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Petras Rimša, kiti svarbūs laikmečio menininkai ir intelektualai.

Teigiama, kad kompleksas priklausė vietos verslininkui Frenkeliui. Jis viloje įkūrė restoraną ir vienas pirmųjų mieste nuomojo kambarius poilsiautojams. Pirmasis vilos pavadinimas – „Imperial“. Dramblio kaulo spalvos vila – iš pjautinių rąstų, kurie slepiasi po dailylentėmis. Pastato fasadai gausiai dekoruoti ažūriniais elementais (vadinamasis rusiškasis stilius). Mažesnysis komplekso pastatas – kuklesnis, vieno aukšto, bet irgi nestingantis dekoratyvinių detalių.

Apžiūrėkite ir savo nuotaika šiam kompleksui artimą, tiesa, labiau šveicarišką nei itališką, vėliau statytą vilą Maironio g. 16. Galite ir užeiti – čia jau daug metų veikia kultine vadinama kavinė „Širdelė“. Visos šios vilos per daugelį metų nepakeitė savo funkcijos – šiandien jos yra poilsio komplekso „Dainava“ dalis.

Vilų kompleksas

Maironio g. 14 ir Maironio g. 12, Druskininkai

Druskininkai pirmąkart istoriniuose šaltiniuose paminėti 1596 m. – užrašyta, kad Druskininkų kaimas atiduotas Pervalko dvaro valdytojui ponui Voropajui. Jau tais laikais kaimo gyventojai pastebėjo druskingų panemunių šaltinių gydomąją galią ir taip gydydavo žaizdotas savo kojas. Yra žinoma net liaudies gydytojų Sūručių (Sūrmiesčių, Suraučių) dinastija. O ir žodžio „druskininkas“ reikšmė yra „asmuo, besiverčiantis druskos gamyba, pardavimu“.

1794 m. Druskininkai gydomąja vietove paskelbti čia apsilankiusio Lenkijos karaliaus Stanislavo Augusto Poniatovskio dekretu. 1837 m. leidimą vystyti kurortą, jau garsėjusį savo purvo ir mineralinėmis voniomis, suteikė caras Nikolajus I, o XIX a. pabaigoje miestelis garsėjo ir už Rusijos imperijos ribų. Per Pirmąjį pasaulinį karą smarkiai nukentėjęs kurortas buvo faktiškai atkurtas 1930 m. Tarpukariu sparčiai augo čia besigydžiusiųjų skaičius, buvo statoma daug naujų vilų ir tvarkomos anksčiau pastatytos.

Atokiau nuo šurmuliuojančio Druskininkų kurorto centro architektūros gurmanų laukia desertas, turtingas kiaurapjūvės drožybos elementų. Tai – ypač darniai į kurorto aplinką įkomponuotas, vešlios augalijos apsuptas dviejų vilų kompleksas. Puošnesnioji jų, 14-uoju numeriu pažymėta, dvelkia itališka romantika.

Mediniai pastatai iškilo XIX a. pabaigoje. Būtent tuo metu ir kiek vėliau, prieš Pirmąjį pasaulinį karą, kurortą buvo pamėgęs Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Petras Rimša, kiti svarbūs laikmečio menininkai ir intelektualai.

Teigiama, kad kompleksas priklausė vietos verslininkui Frenkeliui. Jis viloje įkūrė restoraną ir vienas pirmųjų mieste nuomojo kambarius poilsiautojams. Pirmasis vilos pavadinimas – „Imperial“. Dramblio kaulo spalvos vila – iš pjautinių rąstų, kurie slepiasi po dailylentėmis. Pastato fasadai gausiai dekoruoti ažūriniais elementais (vadinamasis rusiškasis stilius). Mažesnysis komplekso pastatas – kuklesnis, vieno aukšto, bet irgi nestingantis dekoratyvinių detalių.

Apžiūrėkite ir savo nuotaika šiam kompleksui artimą, tiesa, labiau šveicarišką nei itališką, vėliau statytą vilą Maironio g. 16. Galite ir užeiti – čia jau daug metų veikia kultine vadinama kavinė „Širdelė“. Visos šios vilos per daugelį metų nepakeitė savo funkcijos – šiandien jos yra poilsio komplekso „Dainava“ dalis.

Palikite komentarą

Siųsti
Komentaras išsiųstas sėkmingai!