Atgal

Vyskupų rūmai

15°C
Katedros a. 5, Telšiai
Klausyti
Maršrutai

Kuršių žemėse įsikūrę Telšiai minimi nuo 1450 metų. 1791 m. miestui suteiktos Magdeburgo teisės. Tais pačiais metais vienuoliai bernardinai ant kalvos pastatė mūrinę bažnyčią, kuri, 1926 m. įkūrus Telšių vyskupiją, tapo katedra. 1793 m. įkurta pirmoji mokykla. 1875 m. mieste atidaryta ješiva, 1941 m. perkelta į Klivlandą. Tiek XIX a. pabaigoje, tiek tarpukariu Telšiai, Žemaitijos sostine vadintas regiono centras, sparčiai vystėsi. 1932 m. nutiesta geležinkelio linija tapo vienu Žemaitijos sostinės augimo faktorių, kartu su pramonės plėtra ir visuomeninėmis iniciatyvomis. Sparčios miesto plėtros tarpukariu palikimas – modernistinės architektūros pastatų tinklas.

Ir šiandien spaudoje galima atrasti epitetą „Žemaičių Vatikanas“, kuriuo vadinamas vyskupijai priklausančių pastatų kompleksas Telšiuose. Vartant tarpukario spaudą akivaizdu, kad tuomet jų reikšmė buvo ir dar didesnė. „Rūmai labai erdvūs, patogūs, labai gražūs, su visais moderniškais įrengimais. Be to, pastatyti pačioj gražiausioj Telšių miesto vietoj“, – 1930 m. rugpjūčio 19 d. „Lietuvos aido“ numeryje rašo korespondentas.

1926 m. įkūrus Lietuvos bažnytinę provinciją, Žemaičių vyskupija buvo padalyta į tris naujas – Kauno, Panevėžio ir Telšių vyskupijas. Naujieji vyskupų rūmai buvo toks rimtas iššūkis, kad patikėtas jis laikinosios sostinės architektams – tarpukario įžymybei, Vytauto Didžiojo karo muziejaus ir Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus projektų autoriui Vladimirui Dubeneckiui, jam talkino Povilas Taračkovas. Prisidėjo ir Klaipėdos specialistai. Dviejų aukštų, dviejų korpusų rūmų pastatui skirtas ketvirtis milijono litų. Pastato architektūrinis sprendimas įkvėptas gretimų pastatų, neobarokinis.

Pirmame vyskupų rūmų aukšte vyko įvairios veiklos – čia įsikūrė archyvas, kurija, kitos vyskupijos įstaigos, dirbo bufetas ir valgomasis. Antrame, po dvišlaičiu stogu, gyveno vyskupas (iki karo – pirmasis Telšių vyskupijos ganytojas Justinas Staugaitis), buvo įrengti svečių kambariai, salė renginiams ir koplyčia.

2018 m. pastatas iš pagrindų sutvarkytas. Jame veikia Telšių vyskupijos kurija.

Vyskupų rūmai

Katedros a. 5, Telšiai

Kuršių žemėse įsikūrę Telšiai minimi nuo 1450 metų. 1791 m. miestui suteiktos Magdeburgo teisės. Tais pačiais metais vienuoliai bernardinai ant kalvos pastatė mūrinę bažnyčią, kuri, 1926 m. įkūrus Telšių vyskupiją, tapo katedra. 1793 m. įkurta pirmoji mokykla. 1875 m. mieste atidaryta ješiva, 1941 m. perkelta į Klivlandą. Tiek XIX a. pabaigoje, tiek tarpukariu Telšiai, Žemaitijos sostine vadintas regiono centras, sparčiai vystėsi. 1932 m. nutiesta geležinkelio linija tapo vienu Žemaitijos sostinės augimo faktorių, kartu su pramonės plėtra ir visuomeninėmis iniciatyvomis. Sparčios miesto plėtros tarpukariu palikimas – modernistinės architektūros pastatų tinklas.

Ir šiandien spaudoje galima atrasti epitetą „Žemaičių Vatikanas“, kuriuo vadinamas vyskupijai priklausančių pastatų kompleksas Telšiuose. Vartant tarpukario spaudą akivaizdu, kad tuomet jų reikšmė buvo ir dar didesnė. „Rūmai labai erdvūs, patogūs, labai gražūs, su visais moderniškais įrengimais. Be to, pastatyti pačioj gražiausioj Telšių miesto vietoj“, – 1930 m. rugpjūčio 19 d. „Lietuvos aido“ numeryje rašo korespondentas.

1926 m. įkūrus Lietuvos bažnytinę provinciją, Žemaičių vyskupija buvo padalyta į tris naujas – Kauno, Panevėžio ir Telšių vyskupijas. Naujieji vyskupų rūmai buvo toks rimtas iššūkis, kad patikėtas jis laikinosios sostinės architektams – tarpukario įžymybei, Vytauto Didžiojo karo muziejaus ir Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus projektų autoriui Vladimirui Dubeneckiui, jam talkino Povilas Taračkovas. Prisidėjo ir Klaipėdos specialistai. Dviejų aukštų, dviejų korpusų rūmų pastatui skirtas ketvirtis milijono litų. Pastato architektūrinis sprendimas įkvėptas gretimų pastatų, neobarokinis.

Pirmame vyskupų rūmų aukšte vyko įvairios veiklos – čia įsikūrė archyvas, kurija, kitos vyskupijos įstaigos, dirbo bufetas ir valgomasis. Antrame, po dvišlaičiu stogu, gyveno vyskupas (iki karo – pirmasis Telšių vyskupijos ganytojas Justinas Staugaitis), buvo įrengti svečių kambariai, salė renginiams ir koplyčia.

2018 m. pastatas iš pagrindų sutvarkytas. Jame veikia Telšių vyskupijos kurija.

Palikite komentarą

Siųsti
Komentaras išsiųstas sėkmingai!