Atgal

Vytauto Didžiojo karo muziejus ir Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus

18°C
K. Donelaičio g. 64, Kaunas
Klausyti
Maršrutai

Analogų Lietuvoje neturintis dviejų itin turtingų muziejų kompleksas – vienas ryškiausių tarpukario pareiškimų tiek apimties, tiek užmojų prasme.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus ištakos siekia 1919 m. Kariuomenės vado generolo leitenanto Prano Liatuko įsakymas, pasirašytas 1921 m. sausio 22 d., skelbė, kad „kuriamas karo muziejus turi prakilnų ir garbingą tikslą – pagaminti būsiančioms kartoms amžiną paminklą to, kaip Lietuva, per amžius priešų varginta, numetė vergijos pančius ir su ginklu rankose, per skausmus ir kovas pasiekė nepriklausomybės“. Pirmoji ekspozicija įkurta dabartinės Vienybės aikštės teritorijoje stovėjusiame carinės Rusijos kariuomenės 3-iojo Dono pėstininkų pulko manieže. Tiesa, po poros metų muziejus dėl avarinės būklės uždarytas, tuomet prasidėjo diskusijos apie tai, koks pastatas turėtų atlikti šią funkciją ir kur jis turėtų stovėti.

O Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus istorija skaičiuojama nuo 1921 m. gruodžio 14 d. Pirmoji Čiurlionio galerija įkurdinta ant Pelėdų kalno, ją aplankyti galima ir šiandien.

Naujojo muziejaus kertinis akmuo pašventintas 1930 m., minint Vytauto Didžiojo mirties 500-ąsias metines, – į pastato pamatus atvežta žemių iš Gedimino kalno ir vietų, kuriose vyko Nepriklausomybės kovos. Tarpukario spaudoje „Tautos kultūros namu“ vadinto projekto eiga buvo tiek valstybinis, tiek asmeninis kiekvieno lietuvio reikalas. Net du kartus skelbti architektūriniai konkursai, o statybos, kurias finansavo ir vietos, ir užsienio lietuviai, užtruko net 6 metus. Pastatas atidarytas 1936 m. vasario 16 d.

Pastatą projektavo Karolio Reisono padedamas Vladimiras Dubeneckis. Pietinis tūris – tai simbolinis paminklas Vytautui Didžiajam, tarp kurio svarbių akcentų – kariljono bokštas, arkada su patrankų ekspozicija, tūkstančių kauniečių fotoalbumus puošiantys iš Astravo dvaro Biržuose atkeliavę liūtai. Šiaurinė, „čiurlioniškoji“, pusė – akivaizdžiai įkvėpta šio simbolisto kūrybos, pagrindiniame fasade plika akimi įžiūrimas menininko pamėgtas karūnos motyvas.

2015 m. Europos Komisijos sprendimu į Europos paveldo ženklo sąrašą įtraukti 44 Kauno tarpukario modernizmo architektūros objektai, tarp kurių – ir šis muziejų kompleksas.

Vytauto Didžiojo karo muziejus ir Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus

K. Donelaičio g. 64, Kaunas

Analogų Lietuvoje neturintis dviejų itin turtingų muziejų kompleksas – vienas ryškiausių tarpukario pareiškimų tiek apimties, tiek užmojų prasme.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus ištakos siekia 1919 m. Kariuomenės vado generolo leitenanto Prano Liatuko įsakymas, pasirašytas 1921 m. sausio 22 d., skelbė, kad „kuriamas karo muziejus turi prakilnų ir garbingą tikslą – pagaminti būsiančioms kartoms amžiną paminklą to, kaip Lietuva, per amžius priešų varginta, numetė vergijos pančius ir su ginklu rankose, per skausmus ir kovas pasiekė nepriklausomybės“. Pirmoji ekspozicija įkurta dabartinės Vienybės aikštės teritorijoje stovėjusiame carinės Rusijos kariuomenės 3-iojo Dono pėstininkų pulko manieže. Tiesa, po poros metų muziejus dėl avarinės būklės uždarytas, tuomet prasidėjo diskusijos apie tai, koks pastatas turėtų atlikti šią funkciją ir kur jis turėtų stovėti.

O Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus istorija skaičiuojama nuo 1921 m. gruodžio 14 d. Pirmoji Čiurlionio galerija įkurdinta ant Pelėdų kalno, ją aplankyti galima ir šiandien.

Naujojo muziejaus kertinis akmuo pašventintas 1930 m., minint Vytauto Didžiojo mirties 500-ąsias metines, – į pastato pamatus atvežta žemių iš Gedimino kalno ir vietų, kuriose vyko Nepriklausomybės kovos. Tarpukario spaudoje „Tautos kultūros namu“ vadinto projekto eiga buvo tiek valstybinis, tiek asmeninis kiekvieno lietuvio reikalas. Net du kartus skelbti architektūriniai konkursai, o statybos, kurias finansavo ir vietos, ir užsienio lietuviai, užtruko net 6 metus. Pastatas atidarytas 1936 m. vasario 16 d.

Pastatą projektavo Karolio Reisono padedamas Vladimiras Dubeneckis. Pietinis tūris – tai simbolinis paminklas Vytautui Didžiajam, tarp kurio svarbių akcentų – kariljono bokštas, arkada su patrankų ekspozicija, tūkstančių kauniečių fotoalbumus puošiantys iš Astravo dvaro Biržuose atkeliavę liūtai. Šiaurinė, „čiurlioniškoji“, pusė – akivaizdžiai įkvėpta šio simbolisto kūrybos, pagrindiniame fasade plika akimi įžiūrimas menininko pamėgtas karūnos motyvas.

2015 m. Europos Komisijos sprendimu į Europos paveldo ženklo sąrašą įtraukti 44 Kauno tarpukario modernizmo architektūros objektai, tarp kurių – ir šis muziejų kompleksas.

Palikite komentarą

Siųsti
Komentaras išsiųstas sėkmingai!