Atgal

Žaliakalnio funikulierius

10°C
Aušros g. 6, Kaunas
Klausyti
Maršrutai

Kaunas – vienintelis miestas Lietuvoje, kuriame veikia ši istorinė transporto priemonė. Funikulieriai – tiek pirmasis ir vienas seniausių Europoje, Žaliakalnio, tiek vos jaunesnis, Aleksoto, – naudojami ir kaip susisiekimo priemonė, ir kaip pramoga bei viešnagės Kaune akcentas.

Kaunui sparčiai augant, 1927 m. priimtas sprendimas įrengti funikulierius ir taip supaprastinti susisiekimą su nuo centro nutolusiomis miesto dalimis, buvo svarbus – kartu ir labai savitas – modernėjimo ženklas. Jo atsiradimas paspartino kiek aprimusias statybas Žaliakalnyje. Būtent šioje vietoje keltuvas įrengtas, nes čia buvusiais laiptais į kalną kopdavo mažiausiai žmonių – padaryta išvada, kad čia tai padaryti sudėtingiausia.

Žaliakalnio funikulierius ėmė veikti 1931 m., jo vagonėliuose telpa 36 keleiviai. 2 m/s greičiu vagonėlis į kalną iš V. Putvinskio gatvės užkelia per vos daugiau nei pusantros minutės. Beje, planuota, kad funikulierius veiks tik ryte ir vakare, kai žmonės skuba į darbą ir iš jo, – ir tik vienas jo vagonėlis buvo keleivinis; antrasis, prikrautas akmenų, veikė kaip svarmuo. Vis dėto funikulieriaus populiarumas buvo stulbinamas. Ši citata, rasta 1931 m. lapkritį išleistame „Lietuvos aido“ numeryje, tai puikiai iliustruoja: „Ir funikulieriui sugedus, daugelis žmonių užsimiršę arba nežinodami ateina prie funikulieriaus, o paskui funikulieriaus keliu ropoja į kalną arba leidžiasi pakalnėn.“

Laikinosios sostinės klestėjimo metais į kalną pakilti buvo galima ir vėlai vakare. Apatinėje stotelėje buvo įrengta užuovėja, vėliau – pastatyta iki šiol nepakitusi stoginė. Net planuota įrengti dar daugiau keltuvų – pavyzdžiui, Vytauto kalne, kad daugiau žmonių galėtų patogiai pasiekti S. Dariaus ir S. Girėno stadioną. Vis dėlto 1935 m. įrengtas tik keltuvas į Aleksotą.

2015 m. Europos Komisijos sprendimu į Europos paveldo ženklo sąrašą įtraukti 44 Kauno tarpukario modernizmo architektūros objektai, tarp kurių – ir ši analogų Lietuvoje neturinti susisiekimo priemonė.

Keliaudami į funikulierių V. Putvinskio gatve neskubėkite ir pasimėgaukite. Tarpukariu čia, modernistinės architektūros pastatuose, spietėsi daugelio šalių diplomatinės atstovybės. Šiandien šioje gatvėje kurioje veikia ne vienas muziejus, Kauno menininkų namai, Vytauto Didžiojo universitetas, gausu gatvės meno.

Žaliakalnio funikulierius

Aušros g. 6, Kaunas

Kaunas – vienintelis miestas Lietuvoje, kuriame veikia ši istorinė transporto priemonė. Funikulieriai – tiek pirmasis ir vienas seniausių Europoje, Žaliakalnio, tiek vos jaunesnis, Aleksoto, – naudojami ir kaip susisiekimo priemonė, ir kaip pramoga bei viešnagės Kaune akcentas.

Kaunui sparčiai augant, 1927 m. priimtas sprendimas įrengti funikulierius ir taip supaprastinti susisiekimą su nuo centro nutolusiomis miesto dalimis, buvo svarbus – kartu ir labai savitas – modernėjimo ženklas. Jo atsiradimas paspartino kiek aprimusias statybas Žaliakalnyje. Būtent šioje vietoje keltuvas įrengtas, nes čia buvusiais laiptais į kalną kopdavo mažiausiai žmonių – padaryta išvada, kad čia tai padaryti sudėtingiausia.

Žaliakalnio funikulierius ėmė veikti 1931 m., jo vagonėliuose telpa 36 keleiviai. 2 m/s greičiu vagonėlis į kalną iš V. Putvinskio gatvės užkelia per vos daugiau nei pusantros minutės. Beje, planuota, kad funikulierius veiks tik ryte ir vakare, kai žmonės skuba į darbą ir iš jo, – ir tik vienas jo vagonėlis buvo keleivinis; antrasis, prikrautas akmenų, veikė kaip svarmuo. Vis dėto funikulieriaus populiarumas buvo stulbinamas. Ši citata, rasta 1931 m. lapkritį išleistame „Lietuvos aido“ numeryje, tai puikiai iliustruoja: „Ir funikulieriui sugedus, daugelis žmonių užsimiršę arba nežinodami ateina prie funikulieriaus, o paskui funikulieriaus keliu ropoja į kalną arba leidžiasi pakalnėn.“

Laikinosios sostinės klestėjimo metais į kalną pakilti buvo galima ir vėlai vakare. Apatinėje stotelėje buvo įrengta užuovėja, vėliau – pastatyta iki šiol nepakitusi stoginė. Net planuota įrengti dar daugiau keltuvų – pavyzdžiui, Vytauto kalne, kad daugiau žmonių galėtų patogiai pasiekti S. Dariaus ir S. Girėno stadioną. Vis dėlto 1935 m. įrengtas tik keltuvas į Aleksotą.

2015 m. Europos Komisijos sprendimu į Europos paveldo ženklo sąrašą įtraukti 44 Kauno tarpukario modernizmo architektūros objektai, tarp kurių – ir ši analogų Lietuvoje neturinti susisiekimo priemonė.

Keliaudami į funikulierių V. Putvinskio gatve neskubėkite ir pasimėgaukite. Tarpukariu čia, modernistinės architektūros pastatuose, spietėsi daugelio šalių diplomatinės atstovybės. Šiandien šioje gatvėje kurioje veikia ne vienas muziejus, Kauno menininkų namai, Vytauto Didžiojo universitetas, gausu gatvės meno.

Palikite komentarą

Siųsti
Komentaras išsiųstas sėkmingai!